Birželis finansų rinkose: geopolitiniai neramumai ir besikeičiantys investuotojų prioritetai

JAV ir Irano konfliktas bei trapi paliaubų situacija birželį lėmė rinkos svyravimus. „MSCI All Country World“ ir „S&P 500“ indeksai, skaičiuojant eurais, pakilo atitinkamai 1,47 proc. (nuo metų pradžios – 14,28 proc.) ir 1,29 proc. (nuo metų pradžios – 12,64 proc.).

Naujojo pirmininko Kevino Warsho vadovaujamas FED išlaikė palūkanų normas nepakitusias, tačiau signalizavo apie galimą jų didinimą ateityje. Šis sprendimas paskatino JAV 10 m. trukmės obligacijų pajamingumo kilimą ir sustiprino JAV dolerį, dėl to EUR/USD kursas nukrito iki žemiausio lygio per metus.

Japonijos bankas padidino palūkanų normą nuo 0,75 proc. iki 1 proc. – tai aukščiausias lygis nuo 1995 m., o šis žingsnis reiškia atsitraukimą nuo dešimtmečius trukusios defliacijos. Nors vartojimo infliacija išliko žemiau 2 proc., išaugusios energijos kainos paskatino sąnaudų didėjimą, o gamintojų kainų infliacija gegužę pasiekė 6,5 proc.

Birželio mėnesį investuotojai persiorientavo iš technologijų sektoriaus į labiau konservatyvius, pavyzdžiui, bankus, energetikos infrastruktūrą, sveikatos priežiūrą ir didelius dividendus uždirbančias akcijas. Susirūpinimas dėl to, ar „Magnificent 7“ („Didingojo septyneto“) investicijos į dirbtinį intelektą (DI) generuos pakankamą pelną, bei „Apple“ įspėjimai apie didesnes sąnaudas paskatino persvarstyti kai kurių su DI susijusių įmonių vertę, o tai neigiamai paveikė kai kurių su DI susijusių tiekimo grandinių akcijų kainas.

Daugiau informacijos apie padėtį finansų rinkose birželio mėnesį rasite prisegtuke žemiau, o visas rinkų apžvalgas galite rasti čia.