Finansų rinkos dreba: panika ir praradimai ar proga, kurios negalima praleisti?

Finansų rinkose pastaruoju metu stebimas padidėjęs nepastovumas, kurį lemia ekonominiai ir geopolitiniai veiksniai, infliacijos judėjimai, energetikos šokai bei centrinių bankų palūkanų politikos lūkesčiai. Tačiau, pasak ekonomisto Algirdo Bartkaus ir „Swedbank“ investavimo stratego Vytenio Šimkaus, ši neapibrėžta situacija nėra vien apie rizikas – joje telpa ir galimybės.

Raudonuojančios rinkos – klasikinė reakcija į neapibrėžtumą

Pasak A. Bartkaus, smunkančios vertybinių popierių grąžos – normali rinkų reakcija, reaguojant į galimą ekonomikų sąstingį ir smukimą. Kitaip tariant, judančios žemyn aktyvų kainos atspindi investuotojų lūkesčius, kad artimiausiu metu pelningumas mažės, o ekonomikos gali susidurti su stagnacija ar net recesija.

Ekonomistas akcentuoja, kad situaciją ypač komplikuoja pasiūlos veiksniai – brangstanti nafta, trąšų trūkumas ir dėl to kylantis spaudimas maisto kainoms. Tai kuria vadinamąją kaštų infliaciją, kurią dar labiau sustiprina aukšti infliacijos lūkesčiai. Pastarieji skatina vartojimą, o tai savo ruožtu generuoja papildomą – paklausos – infliaciją.

„Jeigu centriniai bankai pakels palūkanas, tai toks šaltas dušas esant aukštai kaštų pusės nulemtai infliacijai tikėtina, kad sukels ekonomikų smukimą aukštos infliacijos akivaizdoje“, – pažymi A. Bartkus.

Tokioje aplinkoje investuotojai elgiasi nuspėjamai: „Nenuostabu, kad nemenkas kiekis investuotojų sunerimę dėl ateities pardavinėja aktyvus. Investuotojai parduoda aktyvus, nes tikisi mažesnių pelnų ateityje, bijo recesijos ir nori turėti daugiau likvidumo. Tai klasikinė rizikos vengimo fazė.“

V. Šimkus dabartinę situaciją vertina kiek nuosaikiau, išskirdamas tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius veiksnius. Jo vertinimu, šiuo metu rinkas labiausiai veikia ryškus energetikos ir žaliavų tiekimo grandinių sukrėtimas, o tokio tipo energetikos šokai veikia beveik visas turto klases, tačiau jie „įprastai nebūna labai ilgalaikiai“.

Tačiau pašnekovas atkreipia dėmesį, kad pastarasieji dešimt metų atskleidė kitą svarbią tendenciją – tokie šokai yra linkę kartotis. O tai reiškia, kad investuotojai turi priprasti prie dažnesnių svyravimų. Greta jis išskiria ir ilgalaikes tendencijas: prekybos fragmentaciją, spartėjančią dirbtinio intelekto plėtrą, augančias investicijas į gynybą bei energetikos sistemų atsparumo didinimą. Visa tai lemia didesnę konkurenciją dėl kapitalo ir, tikėtina, aukštesnę infliaciją bei palūkanų normas ilgesnį laiką.

Diversifikacija – jau ne tik tarp akcijų ir obligacijų

Tad natūralu, kad augančios rizikos keičia ir gyventojų investavimo logiką. V. Šimkaus teigimu, tradicinės diversifikacijos tarp akcijų ir obligacijų šiandien gali nebeužtekti.

„Auksas gali padėti apsisaugoti nuo nevaldomų infliacijos šokų, žaliavų kainų indeksai ar energijos sektoriaus investicijos padeda energijos šokų metu. Tokios investicijos normaliais laikais dažniausiai būna portfelio balastas, tačiau padeda amortizuoti kritimus specifinių sukrėtimų metu“, – aiškina investavimo strategas, pabrėždamas poreikį apsidrausti netikėtų makroekonominių scenarijų akivaizdoje.

Abu pašnekovai sutinka, kad didžiausia investuotojų klaida tokiu metu yra kliautis emociniais sprendimais. Rinkoms krentant, investuotojai natūraliai stengiasi apsaugoti turimą kapitalą, paveikti baimių ir neužtikrintumo, ir renkasi parduoti aktyvus, tačiau toks elgesys gali lemti nuostolius ir praleistas atsigavimo galimybes.

„Žinoti kada bus geras laikas investuoti – neįmanoma“, – sako V. Šimkus pabrėždamas, kad ilgalaikio investuotojo trumpalaikis rinkų svyravimas ir smunkančios aktyvų kainos neturėtų gąsdinti – „rinkose 10 proc. ar didesni kritimai pasitaiko nuolat“.

Todėl jis pabrėžia strategijos ir plano svarbą, nes tokiu būdu investuojama tiek rinkoms kylant, tiek krentant, o sprendimai tampa mažiau priklausomi nuo emocijų.

„Žinoti, kada bus geras laikas investuoti, neįmanoma, pastarųjų dienų antraštės ir rinkų svyravimai tarp baimės ir optimizmo tą puikiai iliustruoja. Investavimo automatizavimas ir sistemos turėjimas yra pats lengviausias būdas išlaikyti discipliną, nes belaukiant gero laiko praleidžiame daug progų. Diversifikacija padeda amortizuoti kritimus, teoriškai daugiau galima uždirbti koncentruojant savo investicijas vien į „laimėtojus“, bet beveik niekas negali jų atrinkti nuosekliai, todėl plačiai metant tinklus galima ir uždirbti solidžią grąžą, ir ramiau miegoti rinkoms krentant“, – pabrėžia pašnekovas.

Kritimai – potenciali galimybė

Nepaisant vyraujančio pesimizmo, abu ekspertai įžvelgia ir pozityvią dabartinės situacijos pusę. Ekonomistas A. Bartkus atkreipia dėmesį, kad nukritusios aktyvų kainos ilgainiui gali tapti patrauklia investavimo galimybe.

„Jei ši krizė pasibaigs, tai vertės vėl pakils ir nukritusios aktyvų vertės darys juos labai patrauklius įsigijimui“, – teigia jis.

Panašiai kalba ir investavimo strategas V. Šimkus, pabrėždamas, kad rinkų kritimai investuotojų gretose dažnai suvokiami kaip „nuolaidų metas“. Ilgalaikiams investuotojams tai gali būti proga pagerinti būsimą grąžą, jei tik pavyksta išlaikyti discipliną.

„Kita vertus, niekada negali žinoti, kur sukasi rinka, retkarčiais rinkų tendencija pigti gali užsitęsti net ir ne vienus metus, tokiu atveju investavimas tampa sudėtingas psichologiškai. Investuotojai neretai supanikuoja ir bando apsaugoti tai, ką turi, taip užfiksuodami nuostolius ir dažnai praleisdami atsigavimą“, – sako jis, pabrėždamas, kad visuomet labai svarbu turėti saugumo pagalvę – tai padeda išlaikyti psichologinę ramybę, ir primena jau anksčiau išsakytą patarimą, kad tokiais atvejais labai padeda automatinis reguliarus investavimas: „Tokiu atveju perkame ir kai rinkos krenta, nors pačiam investuoti gal ir nekiltų ranka.“

O A. Bartkus siūlo gana aiškią strateginę kryptį: jei investavimo horizontas ilgas ir tikimasi konflikto Artimuosiuose rytuose pabaigos, drastiškų veiksmų imtis nereikia. Tuo tarpu tiems, kurie ieško patrauklių įėjimo taškų, verta stebėti geopolitinę situaciją – aiškūs signalai apie deeskalaciją ar taikos derybas gali tapti lūžio momentu rinkoms.

„Tikintis greitos konflikto pabaigos ir užsiimant ilgalaikiu investavimu, nereikėtų daryti nieko. Norint įsigyti nebrangių aktyvų, reikėtų laukti to momento, kai kalbas apie blokadas ar paliaubas pakeis noras sudaryti taiką“, – sako jis.

O V. Šimkus primena, kad tokie momentai taip pat yra proga iš naujo įvertinti savo investavimo strategiją – ypač tai, ar pasirinktas rizikos lygis iš tiesų atitinka asmeninį komfortą ir ilgalaikius tikslus.

„Ryškesnė korekcija gali būti proga įvertinti ar prisiimtas rizikos lygis investuotojui priimtinas psichologiškai, galbūt portfelis per mažai diversifikuotas. Galima pagalvoti apie portfelio perbalansavimą, įsigyti daugiau nukritusių investicijų, o parduoti dalį pabrangusių, taip atstatant balansą, tačiau to nereikėtų daryti dažnai“, – pabrėžia ekspertas.