Ilgai ir pelningai: ko investuotojai gali pasimokyti iš universitetų fondų?

Daugumai investuotojų ilgas investavimo laikotarpis gali reikšti kelis dešimtmečius. Tačiau universitetų neliečiamojo kapitalo fondų investavimo horizontas iš esmės neturi pabaigos – sukauptas kapitalas investuojamas, o jo generuojama grąža naudojama universiteto veiklai finansuoti.

Naujausiame tinklalaidės „Ilgai ir pelningai“ epizode „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus ir Vilniaus universiteto fondo vadovas Justinas Noreika aptaria, kuo toks investavimas skiriasi nuo įprastų investicinių fondų veiklos. Kodėl universitetams reikalingi nuosavi fondai? Kaip siekti akcijų rinkos grąžos, kartu mažinant portfelio svyravimus? Kokias galimybes atveria itin ilgas investavimo laikotarpis ir ko iš universitetų fondų strategijos gali pasimokyti individualūs investuotojai?

Papildomas finansavimo šaltinis universitetui

Universitetų fondų paskirtis – sukurti papildomą, ilgalaikį finansavimo šaltinį, kuris būtų mažiau priklausomas nuo valstybės finansavimo ar kitų išorinių lėšų. Ypač stipri tokių fondų tradicija susiformavo JAV, kur didžiausių universitetų fondai valdo dešimtis milijardų dolerių ir dalį investicijų grąžos kasmet skiria universiteto veiklai.

„Tai yra labai aktuali priemonė, norint užtikrinti papildomą, alternatyvų ir tvarų finansavimo šaltinį. Ypač Europoje ir Lietuvoje universitetai yra labai priklausomi nuo valstybės finansavimo, o čia atsiranda galimybė turėti papildomą šaltinį, nepriklausomą nuo politinių sprendimų ar Europos Sąjungos finansavimo“, – sako J. Noreika.

Pasak jo, didžiausių pasaulio universitetų fondų mastas leidžia finansuoti reikšmingą dalį jų veiklos. Pavyzdžiui, Harvardo universiteto fondas valdo daugiau kaip 50 mlrd. JAV dolerių, o investicijų grąža sudaro reikšmingą universiteto metinio finansavimo dalį.

Vilniaus universiteto fondas įsteigtas prieš dešimtmetį, o investuoti pradėjo 2019 metais. Pastaraisiais metais jo valdomas kapitalas sparčiai augo – nuo maždaug 4 mln. eurų prieš kelerius metus iki 25 mln. eurų šiuo metu.

Fondo lėšos taip pat naudojamos Vilniaus universiteto tarptautiniam konkurencingumui stiprinti. Viena iš krypčių – aukšto lygio mokslininkų pritraukimas į Lietuvą. J. Noreikos teigimu, fondo finansavimas jau prisidėjo prie daugiau nei 20 mokslininkų pritraukimo, o jiems skirta beveik pusė milijono eurų. Patys mokslininkai vėliau iš kitų šaltinių pritraukė dar beveik 5 mln. eurų papildomo finansavimo.

Akcijų grąža su mažesniais svyravimais

Nors universitetų fondai investuoja labai ilgam laikotarpiui, jų tikslas nėra tiesiog prisiimti kuo daugiau rizikos ir siekti didžiausios įmanomos grąžos. VU fondo atveju siekiama akcijų rinkos grąžos, tačiau kartu – mažesnių portfelio vertės svyravimų.

„Siekiame kuo stabilesnio ir nuosaikiai augančio finansavimo universitetui, todėl dideli svyravimai, kurie gana būdingi akcijų rinkoms, pablogintų galimybes užtikrinti tokį ilgalaikį finansavimą“, – sako J. Noreika.

Dėl to fondo portfelis plačiai diversifikuojamas. Maždaug trečdalis fondo lėšų investuojama į akcijas per biržoje prekiaujamus fondus (ETF), dar trečdalis – į įvairaus pajamingumo obligacijas, o likusi dalis – į alternatyvias investicijas. Tarp jų yra nekilnojamasis turtas, žemė, privataus kapitalo ir privačios skolos fondai bei kiti instrumentai.

Nuo 2019 m. fondo investicijų vidutinė metinė grąža, priklausomai nuo skaičiavimo būdo, siekia apie 8–9 proc. Vis dėlto vertinant investavimo rezultatus svarbu atsižvelgti ne tik į grąžą, bet ir į jai pasiekti prisiimamą riziką.

Tai ypač išryškėjo 2022 metais, kai smuko tiek akcijų, tiek obligacijų rinkos, o pensijų fondai fiksavo dviženklius nuostolius. VU fondo portfelio struktūra, įskaitant alternatyvias investicijas, leido tuos metus užbaigti maždaug ties nuliu.

„Jaunam ir augančiam fondui tai buvo labai svarbu. Siekiant pritraukti rėmėjų, vertinama ne tik ilgalaikė uždirbama grąža, bet ir tai, kaip valdoma rizika“, – pažymi J. Noreika.

Praktiškai amžinas investavimo horizontas

Vienas ryškiausių universitetų fondų išskirtinumų – jiems nereikia po iš anksto numatyto laikotarpio pasitraukti iš investicijų ir atsiimti sukaupto kapitalo.

„Turime net šūkį – amžinas kapitalas amžinam universitetui. Parama, kurią gauname į neliečiamojo kapitalo fondą, yra investuojama, o universiteto finansavimui naudojama investicijų grąža. Todėl mūsų išskirtinumas yra praktiškai amžinas investavimo horizontas“, – sako J. Noreika.

Tai leidžia fondui prisiimti ir nelikvidumo riziką – dalį kapitalo investuoti į priemones, iš kurių negalima greitai pasitraukti. Tai aktualu investuojant, pavyzdžiui, į privataus kapitalo ar privačios skolos fondus.

Kartu tai nereiškia, kad fondo portfelis visiškai nereaguoja į pokyčius rinkose. VU fondas yra nusistatęs ilgalaikes kiekvienos turto klasės proporcijas ir intervalus, kuriuose nuo jų gali nukrypti.

Pavyzdžiui, pastaraisiais metais, didėjant kelių didžiųjų technologijų bendrovių svoriui pagrindiniuose akcijų indeksuose, fondas dalį akcijų investicijų nukreipė į ETF fondus, sekančius lygių svorių indeksus. Taip siekiama sumažinti riziką, kad portfelio rezultatams pernelyg didelę įtaką turės vos kelių didžiausių bendrovių akcijų kainų pokyčiai.

Svarbiausia – turėti strategiją ir jos laikytis

Nors universiteto fondo investavimo galimybės skiriasi nuo individualaus investuotojo, J. Noreika išskiria ir principų, kurie aktualūs abiem.

Vienas svarbiausių – iš anksto nusistatyti investavimo strategiją, atsižvelgiant į savo tikslus ir priimtiną riziką, o vėliau jos laikytis nepaisant trumpalaikių rinkos svyravimų.

„Ko gero, svarbiausia yra strategijos turėjimas ir jos laikymasis – nesiblaškyti papūtus vėjams. Per pastaruosius kelerius metus akcijų rinkų grąža vidutiniškai buvo labai gera, tačiau buvo ir daug duobių. Supanikavus ir pardavus pačiu netinkamiausiu metu galutinė grąža gali būti labai maža“, – sako J. Noreika.

Dar viena pamoka iš VU fondo praktikos, pasak J. Noreikos, susijusi su didesnės sumos investavimu. Nors investavimo teorija sako, kad rinkoje praleistas laikas yra svarbesnis už bandymą pasirinkti tinkamiausią momentą investuoti, rizikos valdymo sumetimais nebūtina visos sumos investuoti vieną dieną. Ją galima išdėlioti per ilgesnį laikotarpį, pavyzdžiui, lygiomis dalimis per pusmetį, o rinkai nukritus investavimo tempą kiek paspartinti. Tokį principą VU fondas yra taikęs ir savo praktikoje.

Vienas universitetų fondų išskirtinumų – praktiškai neribotas investavimo horizontas. Tačiau jų strategijoje naudojami principai gerokai universalesni: aiškiai apibrėžti tikslai, diversifikacija, rizikos valdymas ir nuoseklus pasirinktos strategijos laikymasis.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją