Ilgai ir pelningai: nuo žinių iki veiksmų – kur prasideda investavimas?

Apie finansinį švietimą dažnai kalbama kaip apie vieną svarbiausių kelių į geresnius finansinius sprendimus. Vis dėlto praktika rodo, kad vien žinių neužtenka. Daugelis žmonių supranta investavimo naudą, tačiau nuo pirmojo žingsnio juos vis tiek stabdo abejonės, nepasitikėjimas ar baimė suklysti.

Būtent apie tai tinklalaidėje „Ilgai ir pelningai“ „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus kalbasi su ISM universiteto rektoriumi Daliumi Misiūnu. Pokalbyje aptariama, kodėl finansinis raštingumas ne visada virsta realiu veiksmu, kaip finansinę elgseną formuoja aplinka, ką keičia dirbtinis intelektas universitetuose ir kokios kompetencijos tampa svarbiausios šiandienos darbo rinkoje.

Švietimas svarbus, bet jo vieno neužtenka

Viešojoje erdvėje švietimas dažnai pristatomas kaip universalus atsakymas į įvairias problemas. Tačiau kalbant apie asmeninius finansus ir investavimą, toks požiūris pernelyg supaprastina realybę.

Kaip sako D. Misiūnas, mintis, kad „visų problemų sprendimas yra švietimas“, pernelyg dažnai tampa automatiniu atsakymu, nors vien informacijos perdavimo neužtenka. Jo teigimu, švietimas visų pirma „yra mokymasis, ne mokymas“, o tikras pokytis įvyksta tik tada, kai žmogus pats pasiryžta pritaikyti įgytas žinias.
Ši mintis ypač svarbi kalbant apie finansinį raštingumą. Nors finansinė padėtis gerėja, o finansinio švietimo lygis kyla, tai dar nereiškia, kad žmonės lengvai pradeda investuoti.

„Net ir tie, kurie teoriškai žino labai daug apie investicijas, neretai sustoja pačioje pradžioje, nes juos stabdo ne informacijos stygius, o praktinis pirmas, antras ar trečias žingsnis“, – sako D. Misiūnas.

Žmonėms dažnai reikia ne tik paaiškinimo, kodėl verta investuoti, bet ir labai aiškaus supratimo, kaip pradėti. Čia svarbi tampa mentorystė, galimybė pasitarti ir neformaliai užduoti paprastus, bet svarbius klausimus.

Finansinius įpročius formuoja ir namų aplinka

Pašnekovų teigimu, finansinis raštingumas formuojasi ne tik mokykloje ar universitete. Didelę įtaką tam daro ir šeima bei artimiausia aplinka.

Jei apie pinigus kalbama ramiai, o investavimas suvokiamas kaip natūrali ilgalaikio finansų planavimo dalis, žmogui lengviau žengti pirmuosius žingsnius. Tačiau jei namuose vyrauja nepasitikėjimas, baimė ar įsitikinimas, kad investavimas yra pernelyg sudėtingas, šis barjeras išlieka ilgiau.

„Galime matyti, kaip yra Skandinavijoje: ten nuo seno investavo seneliai, vėliau tėvai, todėl ir jaunimas turi su kuo apie investavimą pasikalbėti ir pasitarti. Metaforiškai sakant, yra kas palaiko už rankos spaudžiant tą svarbų mygtuką“, – sako D. Misiūnas.

Tai padeda paaiškinti, kodėl kai kuriems investuoti atrodo natūralu, o kitiems ši tema vis dar skamba kaip svetima ar pernelyg rizikinga.

Svarbiausios tampa kompetencijos

D. Misiūnas pabrėžia, kad ateityje vis didesnę vertę turės ne vien sukauptos žinios, o kompetencijos. Kaip jis sako, svarbiausios išlieka kritinio mąstymo, kūrybinio mąstymo ir problemų sprendimo kompetencijos.

Tai svarbu ne tik profesiniame gyvenime, bet ir priimant finansinius sprendimus. Informacija tampa vis lengviau pasiekiama, todėl vien gebėjimas ją rasti nebėra pakankamas pranašumas. Didesnę reikšmę įgauna gebėjimas atsirinkti, suprasti, pritaikyti ir priimti atsakingą sprendimą.

Būtent todėl šiandien universitetai turi ruošti ne tik darbo rinkai „čia ir dabar“, bet ir neapibrėžtai ateičiai. Kaip pabrėžia pašnekovas, „mes nežinom, kaip bus“, todėl jaunam žmogui ypač svarbūs tampa atsparumas, smalsumas ir gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių.

Kaip investuoja D. Misiūnas

Pokalbio pabaigoje D. Misiūnas trumpai atskleidžia ir savo investavimo kelią. Jo teigimu, investuoti jis pradėjo dar studijuodamas Švedijoje, kur tam didelę įtaką darė aplinka – investavimas ten buvo natūrali kasdienybės dalis. Pirmieji žingsniai buvo nedideli ir atsargūs, orientuoti į mažą riziką.

Šiandien jis save apibūdina kaip gana pasyvų investuotoją. Didžiąją jo portfelio dalį sudaro indeksai ir investiciniai fondai, o investavimo strategija remiasi nuosekliu, reguliariu kaupimu. Kartu D. Misiūnas pripažįsta turintis didesnį polinkį investuoti į energetikos sektorių, kuris jo portfelyje užima ryškesnę vietą. Tai natūraliai susiję su jo profesine patirtimi ir geresniu šios srities supratimu.

Investavimas yra susijęs su rizika, o investicijų vertė gali tiek didėti, tiek mažėti. Istoriniai rezultatai negarantuoja rezultatų ateityje. Informacija pateikiama edukacijos tikslais ir negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, kvietimas, pasiūlymas ar raginimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones.