Ilgai ir pelningai: populiariausia investicija – būstas. Ar ilgai NT grąža džiugins investuotojus?

Aštuntoje „Swedbank“ tinklalaidės „Ilgai ir pelningai“ serijoje „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus ir „Swedbank“ vyr. ekonomistė Greta Ilekytė aptaria naujausias Lietuvos būsto rinkos tendencijas ir jų pokyčius. Ką ir kodėl investuotojams reiškia žinia, kad Lietuvos būsto rinka išgyvena pakilimo etapą? Apie ką verta pagalvoti, planuojant ateities investicijas į NT?

„Swedbank“ vyr, ekonomistė G. Ilekytė pastebi, kad po dvejus metus trukusio laukimo gyventojai vėl aktyviai perka būstą – tai lėmė mažėjančios palūkanos ir gerėjantis įperkamumas. Nors būsto kainų augimas šiemet įspūdingas – Vilniuje viršija 11 proc., o Kaune ir Klaipėdoje siekia 16–17 proc., atlyginimai kilo panašiu tempu, todėl realus įperkamumas iš esmės išliko stabilus.

Pasak G. Ilekytės, skirtingai nei Vakarų Europoje, Lietuvoje būstas per pastarąjį dešimtmetį netgi tapęs kiek labiau įperkamas, o pagal aktyvumą šalies miestai niekuo nenusileidžia kitoms Baltijos sostinėms. Rygoje gyventojams prieinamesni senesni būstai, o Talino pirminė rinka tapo brangesnė nei Vilniaus, kuris išlaiko pusiausvyrą tarp kainos ir pasiūlos.

Investavimas į nekilnojamąjį turtą išlieka viena populiariausių lietuvių finansinių strategijų: „Swedbank“ vyr. ekonomistė teigia, kad apie trečdalis sandorių sudaromi ne pirmam būstui, o investicijai. Kaip pastebi Swedbank“ investavimo strategas V. Šimkus, tai visai suprantama: per pastarąjį dešimtmetį NT kainų prieaugis didmiesčiuose siekė apie 35 proc., o įtraukus nuomos pajamas bendra grąža galėjo viršyti 200 proc. Tai rezultatas, prilygstantis akcijų rinkoms, bet su kiek mažesne rizika.

Pašnekovai pažymi, kad ypač teigiamos įtakos būsto rinkos raidai turėjo ir demografiniai veiksniai – pastaraisiais metais į Lietuvą sugrįžo daugiau kaip 40 tūkst. gyventojų. G. Ilekytės teigimu, būtent dalis jų tapo aktyviais būsto pirkėjais, tačiau ateityje šią tendenciją gali slopinti mažėjantis gimstamumas ir lėtėjantis ekonomikos augimas. Pasak V. Šimkaus, kalbant apie rinką svarbus ir dar vienas aspektas – nuomos grąža. Anot jo, mažesnės nuomos grąžos rodo, kad rinkoje vis dar vyrauja sveika pusiausvyra – ji nei pervertinta, nei pernelyg atvėsusi.

Anot G. Ilekytės, Lietuvoje būstas išlieka svarbi kultūrinė vertybė. Vis dėlto ekonomistė pabrėžia, kad didesnė investicijų diversifikacija būtų naudinga: užuot pirkus antrą ar trečią butą, verta dalį lėšų nukreipti į kitas turto klases.

Bendrai vertinant, Lietuvos būsto rinka šiuo metu yra aktyvi, subalansuota ir išlieka patraukli tiek gyventojams, tiek investuotojams. Tačiau ateinančiais metais kainų augimas ir grąžos tempai greičiausiai bus nuosaikesni – tai natūralus brandžios rinkos požymis.

Savo patogumui tinklalaidės galite klausyti ir „Spotify“ platformoje:

Investavimas yra susijęs su rizika ir investicijų vertė gali tiek didėti, tiek mažėti. Istoriniai rezultatai negarantuoja rezultatų ateityje. Informacija tinklalaidėje pateikta edukacijos tikslais ir negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, kvietimas, pasiūlymas ar raginimas pirkti/parduoti konkrečias finansines priemones.