Tvariai investuojantys fondai Europoje kelia sparnus

2020-ieji tapo metais, kai tvariai investuojančių fondų jau nebebuvo galima ignoruoti. Nepaisant pandemijos, į juos plaukė kaip niekada dideli investuotojų pinigų srautai. Rinkoje vyrauja nuomonė, kad būtent 2021 metais turėtų įvykti tvariai investuojančių fondų proveržis, o lyderio vėliavą čia neš Senasis žemynas.

JAV šįkart seks iš paskos

Europos Sąjungai pernai paskelbus aiškią žinią, kad tvarios investicijos sulauks stipraus politinio ir finansinio palaikymo, pritariančią nuomonę išsakė ir naujasis JAV prezidentas Joe Bidenas. Tiek Europa, tiek JAV iki 2050 metų ketina tapti klimatui neutraliomis ekonomikomis. 

Finansų pasaulis į tvarų investavimą atsigręžė dar 2015 metais, kai Paryžiuje pasiektas įvairių šalių susi-tarimas dėl kovos su klimato kaita. Susitarimas, prie kurio prisijungė jau beveik 200 šalių, numato siekti, kad pasaulinis šilumos padidėjimas nebūtų didesnis nei 2 laipsniai Celsijaus. Joe Bidenui davus pažadą atkurti JAV įsipareigojimus Paryžiaus klimato sutarčiai, tvarios investicijos paskutiniais mėnesiais buvo dar dažniau linksniuojamos finansų rinkos dalyvių. Vien JAV sukuriama apie 18 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tad šiuo aspektu laukiama didelių pokyčių. J. Bidenas jau pirmąją prezidentavimo dieną paskelbė apie JAV sugrįžimą į Paryžiaus klimato susitarimą.

Kai kurie analitikai vertina, kad klimato kaita J. Bideno sprendimuose savo svoriu prilygs koronaviruso pandemijos suvaldymui. Vis tik manoma, kad pirmuoju smuiku šiemet grieš Europos Sąjunga – prognozuojama, kad J. Bidenui prireiks kelerių metų atstatyti buvusio prezidento Donaldo Trumpo padarytą žalą klimato susitarimams.

Tuo metu Europos Sąjungoje mechanizmai jau užkurti – Europos vadovai dar 2019 metais patvirtino reikalavimus investicijų ir pensijų fondų valdytojams nuo 2021 metų skelbti, kaip jų investicijos veikia klimatą ir socialinę aplinką. Taip iš esmės buvo padėti tvarių investicijų pamatai.

Žiedinės ekonomikos planai

Europos ambicijos skatinant tvarias investicijas yra milžiniškos – energetikoje ketinama masiškai pereiti prie atsinaujinančios elektros gamybos, pirmiausiai jūrinio vėjo ir saulės jėgainių, numatoma ir masinė renovacija. Iki 2030-ųjų Europos Sąjungoje ketinama renovuoti 35 mln. pastatų. 

Be to, norima pereiti iš tiesinės (gaminti, vartoti, išmesti) į žiedinę ekonomiką (gaminti, vartoti, perdirbti, vartoti). Europos Sąjungos vadovų akyse, ekonominiai, socialiniai ir aplinkos apsaugos as-pektai tapo neatskiriamais, o verslas  matomas kaip esminis raktas siekiant tvarios ekonomikos.

Augimą Senajame žemyne turėtų paskatinti ir vadinamosios žaliosios obligacijos – manoma, kad 2021 metais Europos vyriausybės ir privačios bendrovės rinkai pasiūlys apie 500 mln. eurų tvariems projektams įgyvendinti, žemynui siekiant atsitiesti po pandemijos. Skeptikai pastebi, kad Europos Sąjungai gali prireikti laiko išjudinti rinką, tačiau net ir jie sutinka, jog finansų pasauliui pasiųstas aiškus signalas – tvarios investicijos sulauks vis daugiau palaikymo.

Privačiame sektoriuje taip pat numatomi pokyčiai. Analitikai prognozuoja, kad investicijų valdytojai savo portfelius turėtų įvertinti per naują – tvarumo – prizmę, ir tai turėtų lemti didelį finansų perskirstymą. Garsi JAV investicijų valdytoja „BlackRock“ skelbia, kad iki 2025 metų tvarias investicijas fondų valdytojai savo portfeliuose ketina padvigubinti. Išvados skelbiamos remiantis neseniai atlikta fondų valdytojų, bendrai valdančių 25 trln. JAV dolerių turto, apklausa visame pasaulyje. Vėlgi, ryškiau-si fondų augimai numatomi Europos Sąjungoje.

Rinkos ekspertai pataria nepamiršti ir Kinijos, kurioje investicijos į atsinaujinančius išteklius pernai augo geometrine progresija. Nors Azija pagal tvarias investicijas šiuo metu atsilieka nuo kitų regionų, padedant sparčiam Japonijos ir Kinijos augimui, šios investicijos šiemet turėtų kilti ir šiame regione.

Pokyčiai vyksta ir Skandinavijos bei Baltijos šalyse. Pavyzdžiui, pernai rudenį viena didžiausių Skandinavijos investicijų valdymo bendrovių „Swedbank Robur“ pranešė apie pirmuosius pasaulyje pilnai su Paryžiaus klimato susitarimu derančius investicinius fondus. Lietuvoje esminiai pokyčiai vyksta gyventojų pensijų fonduose, pavyzdžiui, „Swedbank“ valdomuose II pensijų pakopos fonduose bendra investicijų suma į įmones, kurios savo veikloje vadovaujasi tvarumo principais, šių metų pradžioje pasiekė 700 mln. eurų. Skaičiuojama, kad maždaug 1 iš 3 eurų pensijų fonduose yra investuota į aukštais tvarumo kriterijais besivadovaujantį verslą. 

Aplinkybių derinys

Apklausų duomenimis, investicinių fondų valdytojus rinktis tvarias investuotojus skatino įvairiausios priežastys ar jų deriniai – tiek etiniai, tiek finansiniai. Šalia dominuojančios nuomonės, kad reikia kovoti su klimato kaita (su tokia nuomone sutiko 9 iš 10 fondų valdytojų), papildė noras ginti žmogaus teises ar socialinę gerovę. 

Įdomu, kad paklausti, kas juos skatina rinktis tvarius fondus, noras „elgtis teisingai“ buvo minimas ne ką rečiau nei siekis valdyti portfelio rizikas ar fondų valdybų suteiktas mandatas priimti tokią portfelio strategiją.

Anot analitikų, tvariai investuojančių fondų augimo tikėtis leidžia vykstantys „tektoniniai lūžiai“ – poli-tinis ir rinkos reguliuotojų spaudimas, technologijų pažanga ir pasikeitęs visuomenės požiūris. Tvarus investavimas, paskatintas ir pandemijos bei vyraujančio neužtikrintumo šalių ekonomikose, tampa naująja norma.

Tvarių investicijų bumą skatina ne tik moraliniai pasirinkimai. Vis daugiau mokslinių ir analitinių publikacijų įvertina, kad fondai atitinkantys trijų kriterijų derinį – aplinkosaugos, socialinės atsa-komybės ir geros valdymo praktikos (angl. Environmental, Social, and Corporate Governance, ESG) – aplenkia ar ilguoju laikotarpiu turėtų aplenkti įprastus fondus. 

Tad finansų pasauliui žengiant į kovą su klimato kaita, tvarumas 2021 metais turi visas sąlygas įgauti prognozuojamą pagreitį ir tapti naujuoju finansų pasaulio standartu.