Kaip energinis efektyvumas gali prisidėti prie didesnio finansinio atsparumo?

Išaugus pasaulinėms dujų kainoms ir elektros kainoms Europos regione, namų energinio naudingumo tema tapo dominuojanti. Net jei namams išlaikyti skirtos sąnaudos pabrangus energijos ištekliams neatrodo itin reikšmingos, šiandien susiklosčiusios aplinkybės yra ypač palankios investuoti į namų energinio naudingumo gerinimą.

Trys žingsniai link efektyvumo

Iki šiol energinis efektyvumas atrodė kaip ta problema, kurią turėsime išspręsti per ilgesnį laikotarpį. Po Rusijos pradėto karo Ukrainoje, sutrikusio energijos tiekimo ir dėl to kilusio energijos kainų šoko paaiškėjo, kad šį klausimą turime spręsti nedelsdami.

Europa siekia įgyti strateginę autonomiją, tačiau išteklių kiekis žemyne yra ribotas, todėl atsinaujinantys energijos šaltiniai šiuo metu yra vienintelis pasirinkimas, kuris gali užtikrinti ilgalaikius rezultatus. Tai aktualu ir Lietuvoje, kur svyravimai dujų ir elektros rinkoje smarkiai veikia ir verslo, ir šalies gyventojų finansinę būklę.

Šiandien energinis efektyvumas ir didesnė energinė nepriklausomybė yra kaip niekada glaudžiai susijusi su finansiniu atsparumu ir individualiame, ir valstybės lygmenyje.

Didžiąją dalį energijos Lietuvos gyventojai sunaudoja šildymui, apšvietimui ir buityje naudojamiems elektros prietaisams. Tuo pačiu tai yra tos sritys, kuriose investicijos į didesnį energinį efektyvumą galėtų duoti didžiausią grąžą. Trys sritys, apie kurias verta pagalvoti individualių namų savininkams:

• Investicijos į šilumos sistemų atnaujinimą, pavyzdžiui, šilumos siurblio įrengimą, kuris yra apie 4-5 kartus našesnis už kitus šilumos gamybos būdus.
• Nuosavos saulės elektrinės įsirengimas, kuri mažina priklausomybę nuo per tinklą gaunamos elektros ir biržos įtakos galutinei elektros kainai.
• Santykinai senų ir daug elektros sunaudojančių buitinių prietaisų pakeitimas efektyvesniais įrenginiais.

Susidomėjimas finansavimu išaugo 6 kartus

Palyginant praėjusių metų liepos ir šių metų liepos duomenis, „Swedbank“ išduotų paskolų energiniam namų efektyvumui gerinti suma išaugo net 6 kartus. Auga ir bendras susidomėjimas, ir valstybės parama energiniam efektyvumui didinti.

Jei anksčiau dalis valstybės paramos namų atnaujinimui ar saulės elektrinėms įsigyti likdavo kitam finansavimo periodui, šiandien tam numatytas finansavimas padidintas bent kelis kartus ir jis yra rezervuojamas per pirmą šaukimą.

Štai žmonės, kurie nusprendžia įsigyti nutolusią saulės elektrinę, išgirsta, kad saulės parkų plotai jau išpirkti, o nauji dar tik planuojami. Tie, kas norėdavo įsirengti saulės elektrinę ant privataus namo stogo, anksčiau turėdavo laukti 2-3 mėnesius, kol jų įsigytas modelis bus pagamintas ir sumontuotas. Šiandien šis laikotarpis išsitęsė iki 5-7 mėnesių, nes prailgėjęs įrangos pristatymo ir jos sumontavimo laikas.  

Tiems, kurie jau apsisprendė, rekomenduojame neatidėlioti savo sprendimo. Įsigijus saulės elektrinę, sąskaita už elektrą pradeda mažėti nuo pirmos pagamintos kilovatvalandės. Dėl šios priežasties – kuo greičiau pradės veikti saulės elektrinė, tuo greičiau bus galima pradėti mažinti išlaidas ir padidinti savo atsparumą.

Kelių tipų finansavimo sprendimai

Šiuo metu klientai dažniausiai naudojasi „Swedbank“ vartojimo paskola saulės elektrinei įsigyti. Nuo metų pradžios šią paskolą galima naudoti ir kitiems energinio efektyvumo sprendimams – įsigyti šildymo katilą, įsirengti ar pakeisti šilumos siurblį, pirkti aukštesnės naudingumo klasės buitinę techniką ir t.t. Tokia paskola suteikiama be užstato iki 10 metų terminui su fiksuotomis 4,9 proc. palūkanomis.

Palyginimui – vidutinės vartojimo paskolų palūkanos rinkoje šiuo metu siekia apie 10 proc., todėl pasirinkti žaliąjį sprendimą kainuoja kur kas mažiau.

„Swedbank“ yra numatęs ir specialią finansavimo liniją namų ūkių energiniam efektyvumui padidinti. Šios paskolos išduodamos su nekilnojamojo turto įkeitimu iki 30 metų laikotarpiui, palūkanų norma sudaro nuo 1,99 proc. pridedant 6 mėn. EURIBOR palūkanų normą.

Šias lėšas galima investuoti į didesnės apimties projektus – namo sienų ar stogo apšiltinimą, langų ir durų keitimą, šilumos, vėdinimo, vandentiekio ar elektros sistemų renovaciją ar įrangą.

Iš pradžių kiekvienam namų ūkiui rekomenduojama išanalizuoti, kur patiriamas didžiausias energijos suvartojimas ir apgalvoti, kaip tai pakeisti ir kur investuotos lėšos gali duoti didžiausią efektą.

Anot jo informacijos apie energinį efektyvumą viešojoje erdvėje pateikiama pakankamai daug ir įvairios. Todėl naudinga pasikalbėti ir su šios srities ekspertais, kreiptis į sprendimus siūlančius tiekėjus, gauti bent kelis pasiūlymus su konkretesniais sutaupymo paskaičiavimais.

Susirinkus tiekėjų paskaičiavimus, bus galima apsiskaičiuoti preliminarią kainą ir įsivertinti, kokią naudą suteiks energinio efektyvumo sprendimai. Dėl kainos ir finansavimo galimybių klientai visuomet gali kreiptis į banką pasitarti. Net ir tuo atveju, jei kaina iš pirmo žvilgsnio atrodo didoka, nepamirškime, kad ilguoju laikotarpiu patiriama nauda gali būti kur kas didesnė už dabartines investicijas, o tvarumas gaunamas kaip papildoma pridėtinė vertė.

Metas įveikti mitus

Du pagrindiniai mitai, su kuriais tenka dažniausiai susidurti diskutuojant apie energinį efektyvumą, kad tai įgyvendinti labai sudėtinga ir brangu.

Visuomet patariame gyventojams nepagailėti laiko, skirti pastangų įsigilinti į temą, pasiskaičiuoti bei pasitarti. Išaiškės, kad investuoti į energinį efektyvumą nėra taip sudėtinga, kaip atrodė, o dažnai – atitinka ir finansines galimybes.

Kita vertus, geriausias įkvėpimo šaltinis apsispręsti yra tiesioginis pavyzdys. Dažniausias atvejis, kai gyvenamųjų namų kvartale vienam gyventojui pasistačius saulės elektrinę, per artimiausius keletą mėnesių elektrines nusprendžia statyti ir kiti kaimynai.

Žinia iš lūpų į lūpas atrodo patikimesnė. Pamačius realiai veikiantį pavyzdį, išgirdus apie proceso dedamąsias dalis, sąnaudas ir gautą naudą, daugeliui apsispręsti kur kas lengviau. Todėl nusprendus investuoti į šio tipo sprendimus šiuo metu, galima tapti sektinu pavyzdžiu aplinkiniams ir tapti kylančios tvarumo bangos iniciatoriumi.

Tipinis pavyzdys

Jei imtumėte 8 tūkst. eurų vartojimo kreditą, kai sutarties trukmė (ir kredito grąžinimo terminas) – 7 metai, taikant 4,9 proc. metinę fiksuotų palūkanų normą, mokant banko nustatytą minimalų kasdienių paslaugų mokestį (1 eurą per mėnesį), 95 eurų sutarties administravimo mokestį, mėnesio įmokas 114,54 eurus mokant anuiteto metodu, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma būtų 5,74 proc., o bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma būtų 9 tūkst. 685,15 eurų.

Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma ir įmokos suma apskaičiuoti laikantis prielaidų, kad kredito sutartis galios terminą lygų kredito sutarties trukmei, visa kredito suma išmokama sutarties pasirašymo dieną, šalys tinkamai vykdys visus savo įsipareigojimus, palūkanų norma, įkainių dydis ir kitos išlaidos išliks tokios pat kaip ir kredito sutarties sudarymo metu ir bus toliau taikomos iki kredito sutarties pabaigos.