Ekspertai pasakė, kodėl puikūs specialistai kartais negauna darbo: atsakymas slypi ne diplome

Kodėl vieni kandidatai darbo pokalbiuose palieka stiprų įspūdį net turėdami trumpą patirtį, o kiti, nors ir pasižymi stipriu akademiniu pasirengimu, taip ir nesulaukia darbo pasiūlymo? Darbdaviai vis dažniau pabrėžia, kad šiandien vien profesinių žinių nebeužtenka. Gebėjimas komunikuoti, dirbti komandoje, priimti grįžtamąjį ryšį, prisitaikyti prie pokyčių ir mokytis iš patirties tampa vienais svarbiausių atrankos kriterijų.

Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama vadinamiesiems „soft skills“. Tai – žmogiškieji įgūdžiai, kurie neatsiranda vien iš teorinių studijų. Jie formuojasi per realias situacijas, praktinę patirtį, savirefleksiją ir aktyvų grįžtamąjį ryšį. Būtent todėl darbdaviai vis dažniau ieško ne tik kompetentingų specialistų, bet ir žmonių, gebančių augti kartu su organizacija.

Kokie konkretūs „soft skills“ šiandien daro didžiausią įtaką darbo pokalbiuose? Kaip šie žmogiškieji įgūdžiai iš tikrųjų ugdomi: teorijoje ar per realias patirtis? Apie tai kalbamės su ekspertais.

Darbdavių prioritetas keičiasi: ko iš tiesų ieškoma kandidatuose?

„Swedbank“ Karjeros centro vadovė Simona Lėverienė teigia, kad komandos stiprybė kyla ne iš vienos dominuojančios savybės, o iš skirtingų kompetencijų balanso: atsakomybės, sąžiningumo, lankstumo, iniciatyvumo ir gebėjimo dirbti kartu, ypač kai technologijos sparčiai keičiasi bei vis plačiau naudojamas dirbtinis intelektas (DI).

„Šiuolaikinėje finansų srityje ypatingai svarbu nuolat mokytis, domėtis naujais sprendimais, technologijomis ir turėti motyvacijos augti. Todėl mums itin artimos smalsumo ir nuolatinio mokymosi savybės. Jos skatina ieškoti geresnių būdų, kaip veikti kartu ir kurti vertę klientams bei visuomenei“, – dalinasi pašnekovė.

Anot jos, svarbiausia ne pavienės savybės, o tai, kaip jos susijungia į bendrą profesinį brandumą, leidžiantį atsakingai ir profesionaliai veikti komandoje.Šie dalykai dažniausiai lemia nesėkmę atrankoje 

S. Lėverienė įsitikinusi – ateityje darbo rinkoje bus vis labiau vertinami darbuotojai, turintys universalių įgūdžių (angl. hybrid skills) derinį: stiprias ir technines, ir minkštąsias kompetencijas.

„Praktikoje kandidatai dažniausiai atrankoje patraukia dėmesį savo techninėmis žiniomis, tačiau galutinius sprendimus labai dažnai nulemia būtent žmogiškieji įgūdžiai“, – nurodo ekspertė.

Ji pabrėžia, kad techninių gebėjimų galima išmokti, tačiau gebėjimas priimti grįžtamąjį ryšį, bendradarbiauti ir koordinuoti skirtingų sričių kompetencijas, prisiimti atsakomybę ar konstruktyviai spręsti problemas formuojasi per laiką ir patirtį. Būtent šių įgūdžių stoka dažniau tampa priežastimi, kodėl kandidatai neperžengia atrankos etapo.

Vien techninių gebėjimų nebeužtenka

Karjeros centro vadovė supažindina, kad „Deloitte Insights“ tyrimai rodo, jog net 92 proc.  įmonių atstovų teigia, esą ilgalaikę profesinę sėkmę lemia būtent žmogiškieji įgūdžiai, o ne techninės žinios. Tai ypač aktualu komandiniame ir su klientų patirtimi susijusiame darbe.

„Emocinis intelektas ir gebėjimas prisitaikyti šiandien tampa svarbiu reikalavimu, o ne tik pranašumu. Augant neapibrėžtumui ir technologijų įtakai, organizacijos vis labiau vertina darbuotojus, kurie geba gerai suprasti save ir kitus, valdyti emocijas bei išlikti stiprūs pokyčių metu. Ateities darbo rinkoje šie gebėjimai bus dar svarbesni, ypač dirbant kartu su DI“, – itin vertingomis žiniomis dalinasi ekspertė.

S. Lėverienė priduria, kad reali patirtis yra itin svarbi, nes ji leidžia matyti, kaip žmogus taiko savo žinias praktikoje. Profesinės praktikos, savanorystė ar projektinis darbas padeda ugdyti atsakomybės jausmą, iniciatyvumą, gebėjimą dirbti komandoje ir spręsti realias problemas.

„Būdami vieni didžiausių finansų sektoriaus darbdavių, turime unikalią galimybę ir atsakomybę formuoti jaunų žmonių karjeros kelią. Juk dažnai pirma praktika ir pirmas darbas tampa ne tik patirtimi, bet ir apsisprendimu, kur nori augti toliau. Todėl, priimdami į praktiką ar jaunesniojo specialisto poziciją, mes vertiname ne tik tai, ką kandidatas moka, bet ir tai,kaip jis mokėsi, bandė, klydo, reflektavo ir augo iki šiol“, – sako pašnekovė.
Gebėjimas mokytis iš klaidų – stiprybės požymis 

S. Lėverienė aiškina, kad praktinė patirtis dažnai leidžia kandidatams aiškiau ir autentiškiau įvardyti savo kompetencijas, pagrįsti jas realiais pavyzdžiais.

„Vis dėlto vien patirtis savaime  dar negarantuoja stiprių „minkštųjų“ kompetencijų. Svarbų vaidmenį čia atlieka savirefleksija. Tai – gebėjimas įvertinti savo veiksmus, suprasti, kas pavyko, o ką būtų galima daryti kitaip. Kandidatai, kurie geba analizuoti savo patirtis, dažniau pasižymi sugebėjimu mokytis ir sąmoningu požiūriu į savo profesinį augimą“, – teigia pašnekovė.

Anot jos, savirefleksija tampa vienu svarbiausių ateities įgūdžių. Sugebėjimas kritiškai įvertinti savo veiksmus, mokytis iš klaidų ir sąmoningai tobulėti tiesiogiai susiję su ilgalaikiu profesiniu augimu

„Konsultacinės bendrovės „McKinsey“ tyrimai rodo, kad darbuotojai, gebantys reflektuoti ir prisitaikyti, yra žymiai atsparesni pokyčiams ir efektyvesni sudėtingose situacijose. Tai labai svarbu dirbant kartu su technologijomis ir DI sprendimais“, – vardija kalbinama ekspertė.

Kolegija ar universitetas: kur stipresni „soft skills“

S. Lėverienė nurodo, kad savo darbo praktikoje susiduria su įvairiais jaunais specialistais – baigusiais universitetus, kolegijas, neuniversitetinės aukštąsias mokyklas.

„Skirtumai tarp studentų egzistuoja, tačiau jie nėra vienareikšmiai. Kolegijų absolventai dažnai pasižymi stipresniu praktiniu orientavimu ir greitesniu įsiliejimu į darbo aplinką, o universitetų absolventai – platesniu teoriniu mąstymu ir labiau išreikštais analitiniais gebėjimais“, – teigia pašnekovė.

Vis tik, anot jos, „soft skills“ labiau priklauso ne nuo institucijos tipo, o nuo asmeninės patirties, savirefleksijos ir aktyvaus įsitraukimo studijų metu.
 

Svarbiausias patarimas jauniems žmonėms – ieškokite patirčių, įsitraukite į projektus, savanorystę, komandines veiklas, reflektuokite savo patirtį ir aktyviai prašykite grįžtamojo ryšio. Tai padės ne tik sustiprinti įgūdžius, tačiau ir pirmuosiuose darbo pokalbiuose, kai darbo patirties dar nėra“, – sako ekspertė.

S. Lėverienė įsitikinusi – ateities darbo rinkoje laimės tie, kurie ne tik turi žinių, bet ir geba mokytis, bendradarbiauti ir išlikti smalsūs visos karjeros metu.

Žmogiškieji įgūdžiai – ne pageidaujami, o privalomi 

SMK Aukštosios mokyklos lektorius Vytautas Mažeika – žmogus, kuris per savo karjerą jėgas išbandė labai skirtingose darbo pozicijose. Šiandien jis savo patirtimi dalinasi su studentais, kuriuos visuomet skatina daugiausiai dėmesio skirti praktikai bei realių įgūdžių lavinimui.

„Darbdaviams šiais laikais tampa vis aktualesni potencialių darbuotojų turimi žmogiškieji įgūdžiai. Išlavinta komunikacija, gebėjimas dirbti komandoje bei prisitaikymas prie įvairių situacijų yra tiesiog būtini šiuolaikinėje rinkoje“, – pasakoja pašnekovas.

Anot jo, kiekvienas darbdavys siekia suburti tokį kolektyvą, kuris būtų puiki komanda. O tam reikia, kad darbuotojai ne tik gerai išmanytų savo atstovaujamą sritį, tačiau gebėtų komunikuoti, viešai kalbėti, atstovauti savo organizaciją.

„Juk labai svarbu, kaip žmogus sutaria su kolektyvo nariais, kaip jam sekasi į jį „įsilieti“, bendrauti. Tai – žmogiškosios savybės, kurios yra išlavinamos ne mintinai mokantis teoriją, o realiai praktikuojantis. Tokios praktikos mokantis aukštosiose neuniversitetinėse mokyklose yra žymiai daugiau, lyginant su universitetais“, – įsitikinęs lektorius.

V. Mažeika nurodo, kad kiekvienas žmogus turi tam tikras įgimtas charakterio savybes. Tačiau kartais, pretenduojant į tam tikrą darbo poziciją, pritrūksta kažkokių asmeninių savybių, kurios yra pageidaujamos būtent toje darbovietėje ar srityje.

„Tačiau per studijų dalykus akcentuojame stipriąsias asmenines savybes ir, net esant situacijai, kai žmogus neturi reikiamų savybių, trūkstamas savybes galima kompensuoti vystant kitas kompetencijas. Jos gali atsverti, kompensuoti trūkumą. Paskaitų metu parengiame planą, kokius darbus bei užduotis studentas turėtų atlikti siekdamas ugdyti pageidaujamas savybes“, – sako lektorius.

Įgūdžiai, kuriuos vertėtų lavinti kiekvienam 

Ekspertas pabrėžia, kad šiuolaikinėje darbo rinkoje yra labai svarbu gebėti išsiskirti. Juk universitetai, kolegijos bei aukštosios neuniversitetinės mokyklos kasmet paruošia labai daug specialistų, kurie turi konkuruoti dėl darbo.

„Iš gero žmogaus tu gali padaryti gerą specialistą, tačiau, deja, atvirkščiai padaryti neišeis. Todėl žmogiškosios savybės yra nepaprastai svarbios. Jos įgyjamos per patirtį gyvenimiškose situacijose, savistabą ir aktyvų grįžtamąjį ryšį“, – nurodo V. Mažeika.

Pašnekovas sako, kad specialistas gali būti labai geras savo srities žinovas, tačiau jei jis bus nepunktualus, su juo dirbti bus sudėtinga visiems. Tad jei į organizaciją ateina labai žingeidus bei lojalus specialistas, kažkokių techninių darbo niuansų jis, turėdamas noro, išmoks. Tačiau jei ateis geras savo srities žinovas, tačiau nenorės mokytis bei būti komandos dalimi, tikėtina, ilgai organizacijoje jis neužsibus.

„Lojalumas, punktualumas, žmogiškosios vertybės – dalykai, kuriuos reikėtų lavinti. Kiekviena organizacija savo gretose nori turėti ne tik puikius savo srities ekspertus, tačiau ir gerus žmones, su kuriais norėtųsi dirbti“,  – įsitikinęs lektorius.

Pataria studijų metais kuo daugiau praktikuotis 

Jokia ne paslaptis, kad Lietuvoje praktikos kiekis yra fundamentalus skirtumas tarp universitetų bei kolegijų. Pastarosiose dėstomas turinys, užsiėmimai bei bakalauro darbai yra labiau nukreipti į praktines patirtis. V. Mažeika aiškina, kad skirtumas tarp teoriškai stipriai pasiruošusių studentų ir pasirengusių praktiškai –  akivaizdus.

„Universitetuose dažniausiai dėsto lektoriai, kurie turi aukštą akademinį laipsnį. Kolegijose ir aukštosiose neuniversitetinėse mokyklose dėstytojai gali neturėti tokio aukšto laipsnio, tačiau turėti daug praktinių žinių. Šie skirtumai ir padaro įtaką tam, kad vienur praktikos daugiau, kitur – mažiau“, – teigia jis.
Lektorius nurodo, kad savo paskaitas jis organizuoja bei veda vadovaudamasis patirtimi. Vadovėliai – pagalbinė priemonė, tačiau jais, anot jo, nereikia „aklai“ sekti.

„Geras dėstytojas su studentais dalinasi praktinėmis situacijomis, juos ragina atlikti įvairias įdomias užduotis, su kuriomis teks susidurti ir baigus mokslus. Geras dėstytojas yra tas, kuris mažai kalba, bet paskatina studentus pačius veikti. Tik tokiu būdu studentai atras probleminių situacijų sprendimų būdus, gebės įgalinti savo žmogiškąsias savybes“, – aiškina V. Mažeika.

Pašnekovas įsitikinęs – dažnesnė bei ilgesnė praktika yra esminis sėkmės „raktas“ įsiliejant į darbo rinką. Todėl jis ragina studijų metais kuo daugiau dėmesio skirti žmogiškųjų savybių lavinimui bei realiam praktikavimuisi.