Gyvenant neramiais laikais dažniau gręžiamasi į buvusius darbuotojus ir darbdavius

Vidutinė darbuotojų kaita Lietuvoje šiuo metu svyruoja tarp 20–30 proc., rodo „Sodros“ duomenys. Tai reiškia, kad kas ketvirtas–penktas žmogus mūsų šalyje patiria karjeros pokyčius. Dažnai nutinka ir tai, jog po kurio laiko darbuotojas grįžta į savo buvusią darbovietę. Kaip atskleidžia pasaulinės darbo rinkos ir darbuotojų veiklos tyrimų bendrovės „ADP Research“ analizė, praėję metai buvo kol kas ryškiausi pagal sugrįžtančių darbuotojų skaičius.

Grįžtantys darbuotojai (angl. boomerang employees) – tai žmonės, kurie savo noru arba dėl kitų priežasčių palikę įmonę, į ją sugrįžta. Šis reiškinys matomas tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose. Daugiau nei trečdalis (35 proc.) pernai kovą visų naujai pasamdytų darbuotojų JAV buvo į buvusias darbovietes sugrįžę darbuotojai.

Kiti tarptautiniai tyrimai atskleidžia, kad „bumerangų“ efektas labiausiai pastebimas būtent finansų sektoriuje. Darbuotojų analitikos ir planavimo organizacijos „Visier“ duomenimis, įmonės pernai vidutiniškai iš naujo pasamdė 5,3 proc. buvusių darbuotojų, kai finansų sektoriuje šis rodiklis siekė 7,5 proc. Palyginimui, 2025 m. į „Swedbank“ sugrįžę darbuotojai sudarė 18 proc. visų priimtų darbuotojų, o šiemet sudaro beveik ketvirtadalį (24 proc).

Nenauja istorija

Į buvusias darbovietes sugrįžtančių darbuotojų tendencija pradėjo ryškėti pastaraisiais metais. Vis dėlto, pats reiškinys nėra naujas: jo bumas pradėjo formuotis dar 2020 m. vasarą. Tuo metu įmonės skubėjo vėl priimti darbuotojus, atleistus per pirmuosius COVID-19 pandemijos mėnesius.

Vis dėlto, gana greitai – 2023–2024 m. – situacija pradėjo keistis. Sulėtėjus pasaulinei ekonomikai, išaugus infliacijai ir padidėjus geopolitiniam neapibrėžtumui, darbdaviai stengėsi kuo mažiau didinti sąnaudas, o tai lėmė ir kur kas mažesnę samdą. Taigi, darbo keitimas nebebuvo toks paprastas, kaip buvo atsigavimo po pandemijos laikotarpiu. Taip pat ir dabar, kai gyvename didelio neapibrėžtumo laikotarpiu, tiek darbuotojams, tiek darbdaviams gali atrodyti patrauklu grįžti prie jau pažįstamų darbo santykių.

Pasikeitęs sugrįžimo įvaizdis

Analizuojant priežastis, dėl ko dirbantieji grįžta į savo buvusias darbovietes, viena tokių yra kultūrinė. Jei seniau darbdavio ir darbuotojo santykiai būdavo suvokiami kaip vienkartiniai, situacija dabar – kardinaliai priešinga: net 68 proc. verslo lyderių teigia esantys labiau atviri priimti sugrįžtančius žmones. Kuriami alumnų tinklai, išlaikomi šilti santykiai po išėjimo, specialiai kuriamos palankios sąlygas buvusių darbuotojų sugrįžimui.

Taip pat pasitaiko, kad išėję darbuotojai nusivilia naująja karjeros stotele: jie susiduria su nepateisintais lūkesčiais, netinkamomis darbo sąlygomis, nepriimtina įmonės kultūra ar nuviliančiais vadovais. Natūralu, jog toks kontekstas leidžia palankiau vertinti buvusį darbą.

Grįžusiųjų laukia ir paprastesnis įvedimo į organizaciją procesas: jie jau yra pažįstami su darbo kultūra, kolegomis, tad įsiliejimas kelia mažiau streso ir reikalauja mažiau pastangų iš darbdavio pusės. Gana dažnai pasitaiko, jog buvę darbuotojai grįžta į aukštesnes pozicijas, su geresniu atlyginimu ir tolimesnio augimo galimybėmis. Todėl sugrįžimas pas buvusį darbdavį gali būti laikomas kaip karjeros žingsnis aukštyn.

Keičiasi ir pačių darbuotojų mąstysena: jei anksčiau sugrįžimas į ankstesniąją darbovietę būdavo laikomas savotišku žingsniu atgal, šiandien tai – strateginis ėjimas, kuris gali būti naudingas abiem šalims.

Kas iš to darbdaviams?

Svarbiausios sugrįžimą skatinančios priežastys neretai slypi pačios organizacijos kultūroje ir galimybėse, pavyzdžiui, čia nuolat atsiranda naujų projektų, atsakomybių ir karjeros krypčių. Todėl net ir išėję darbuotojai dažnai mato galimybę sugrįžti į naują vaidmenį ar aukštesnę poziciją. Jie taip pat gali vertinti organizacijoje kuriamą aplinką, paremtą žmonių įgalinimu, pasitikėjimu, profesiniu augimu ir pagarba darbo bei asmeninio gyvenimo balansui.

„Bumerangų“ samda gali būti naudinga ne tik patiems darbuotojams, bet ir įmonėms. Kaip minėta prieš tai, tokie žmonės jau pažįsta organizacijos kultūrą, sistemas, procesus, integracija trunka greičiau, greičiau pasiekiamas produktyvumo pikas. Darbdavys jau pažįsta grįžtančiojo įgūdžius, darbo etiką ir kitas savybes, o pastarojo iš kitų darboviečių atsinešta patirtis gali suteikti naujų perspektyvų įmonei.

Savo ruožtu, grįžtantys darbuotojai dažnai dalijasi, jog tik išbandę kitą organizaciją geriau suprato tai, ką vertino buvusioje darbovietėje. Todėl šie žmonės gali būti patvirtinimas, kad organizacijoje kuriama tokia darbo aplinka, į  kurią norisi grįžti.