Ilgai neatostogavote ir jau norisi ištrūkti iš darbo, gerai pailsėti, tačiau nesate tikras, ar galite sau tai leisti finansiškai? O gal jau žinote savo atostogų maršrutą, tačiau abejojate, ar po ilgo laiko be atostogų pavyks išvengti pernelyg didelių išlaidų? Atostogų finansų planavimas pagelbės abiem atvejais, tačiau tai tik vienas iš žingsnių, kuris padės užtikrinti finansiškai sklandų poilsį.
Nesvarbu, atostogausite Lietuvoje ar užsienyje – planuoti atostogų finansus tiesiog būtina. Dar geriau, jei yra galimybė, išlaidas paskirstyti per tam tikrą laiką. Pavyzdžiui, jei ketiname keliauti į užsienį, vieną mėnesį įsigyti bilietus, kitą – susimokėti už viešbučio kambarį ar apartamentus.
Tačiau tai nereiškia, kad atostogaujant Lietuvoje planavimo ar išlaidų paskirstymo per laiką reikia mažiau, nes neteks pirkti lėktuvo bilietų. Tiek keliaujant Lietuvoje, tiek į užsienį kainuos apgyvendinimas, transportas, turėsime kasdienių išlaidų, o jos greičiausiai bus didesnės nei ne atostogų metu. Juk norėsis pasilepinti tiek restoranų maistu ir gėrimais, tiek įvairiomis pramogomis.
Taigi, skirkite laiko atostogų biudžetui susiplanuoti. Įsivertinkite, kiek jums atsieis transportas (iki atostogų lokacijos ir joje), nakvynė, nusimatykite, kiek galite sau leisti skirti pramogoms, maistui.
Jei nesate tikri, ar galite finansiškai sau leisti atostogas, kruopščiai planuodami ir taupydami galite pamatyti, kad horizonte – visai malonios prognozės. Na, o jei planavote poilsį, bet ne finansus, atostogų biudžetas padės racionaliai įsivertinti, ką galite sau leisti, kad po atostogų neištiktų finansinės pagirios.
Kai jau turite atostogų biudžetą, nesunku suskaičiuoti, kiek iki jų gali tekti atsidėti taupymui, kad per trumpą laikotarpį netektų patirti itin didelių išlaidų, galinčių išbalansuoti asmeninius finansus.
Suplanuotą atostogų išlaidų dydį paskirstykite į tiek dalių, kiek mėnesių liko iki suplanuotų atostogų ir atsidėkite po tokią sumą taupymui. Tai sumažins finansinę įtampą ir padės užtikrinti, kad atostogų ramybės netrukdys stresas dėl sąskaitų, kurias teks sumokėti grįžus iš atostogų, bei sąskaitos likučio, tirpstančio greičiau nei laikas iki kito atlyginimo.
Atostogų bei jų finansų planavimas kartais pareikalauja lankstumo. Mūsų norai – neriboti, o štai gaunamos pajamos turi ribas. Tad labai svarbu, kad planuojamos atostogų išlaidos atitiktų jūsų pajamas.
Susidarėte atostogų biudžetą ir pastebėjote, kad jis kelia šiek tiek įtampos, abejonių, ar gaunamų pajamų pakaks ir atostogoms, ir įprastoms būtinosioms išlaidoms būstui, maistui bei kitkam? Pagalvokite apie pigesnį apgyvendinimo paslaugų variantą, sugalvokite alternatyvų numatytai atostogų krypčiai, apsvarstykite galimybę rečiau valgyti restoranuose ir dažniau gamintis patiems. Geram poilsiui svarbi ne tik atostogų lokacija, bet ir ramybė dėl finansinių ar kitų klausimų.
2020 m. prasidėjusi koronaviruso pandemija visiškai sutrikdė mūsų įprastą atostogų ritmą, o grįžus galimybei keliauti tiek šalies viduje, tiek į užsienį, turime planuoti ir domėtis daugiau nei įprasta. Tai svarbu ir siekiant išvengti finansinių nuostolių.
Taigi, jei susiruošėte kelionei į užsienį, būtinai išsiaiškinkite, kokios sąlygos ir ribojimai galioje numatytoje šalyje. Būtų tikrai nuostolinga atvykti į atostogų lokaciją ir sužinoti, kad, pavyzdžiui, 10 dienų arba visą numatytą atostogų laiką iš Lietuvos atvykusiems turistams taikoma saviizoliacija.
Per atostogas užsienyje mažiausiai norisi neplanuotų medicininių, kelionės sutrikimų (pavyzdžiui, atšaukto ar vėluojančio skrydžio) išlaidų, praradimų dėl pamesto bagažo ar pasidarbavus ilgapirščiams. „Swedbank“ duomenys rodo, kad vidutinės neplanuotos vieno keliautojo išlaidos sudaro daugiau nei 400 eurų.
Siekiant išvengti vagysčių svečioje šalyje, patartina su savimi nešiotis ir atsiskaitinėti banko kortele. Jei netyčia ją prarastume, nesunkiai užblokuotume išmaniojoje programėlėje. Taip pat nelaikykite visų svarbių ir vertingų daiktų, tokių, kaip mokėjimo kortelės, asmens dokumentai ar grynieji pinigai, vienoje vietoje.
Vis dėlto, ne nuo visų galimų neplanuotų išlaidų galime apsisaugoti tiesiog atsargiau elgdamiesi, todėl verta pagalvoti apie kelionės draudimą. Draudimo įmoka savaitei ar kelioms atsieis gerokai pigiau nei galimos neplanuotos išlaidos.
Be to, „Swedbank“ kelionių draudimas siūlo ir apsaugą nuo COVID-19. Draudimas draudžiamojo įvykio atveju padengs medicininės pagalbos išlaidas, susirgus COVID-19 ir užsienyje prireikus medicininės pagalbos. Draudimas taip pat galios, jei teks atšaukti kelionę, prieš ją susirgus COVID-19 arba turėjus kontaktą su asmeniu, sergančiu COVID-19, ir dėl to turėjus izoliuotis (karantinuotis).
Mūšos tyrelio pažintinis takas yra ilgiausias pelkėje esantis lentų takas, įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą. Šis išskirtinio grožio Šiaurės Lietuvos gamtinis kompleksas susideda iš aukštapelkės, tarpinio tipo pelkės, žemapelkės, durpynų ir šlapių miškų.
Pakrančių apsaugos baterija – tai Antrojo pasaulinio karo laikų gynybiniai įtvirtinimai prie Baltijos jūros. Pakrantės artilerijos bateriją „Memel-Nord“ sudaro elektros jėgainės ir amunicijos sandėlio bunkeriai. Iš elektros jėgainės bunkerio elektra buvo tiekiama likusiam „Memel-Nord“ pakrantės artilerijos baterijos kompleksui. Amunicijos sandėlio bunkeryje buvo sandėliuojama amunicija, skirta pakrantės baterijos „Memel-Nord“ pabūklams.
„Elnių SPA“ yra tauriųjų elnių ūkis ir palapinių stovyklavietė ant ežero kranto prie pat pirmosios Lietuvos sostinės Kernavės. Apsilankymas, elnių stebėjimas, maitinimas per tvorą ir vaikams, ir suaugusiems atsieis 3 eurus, tačiau ilgam paliks nuostabios pažinties su elniais įspūdžius.
Šalia Aukštadvario esantis Žaliasis pažintinis takas veda Spindžiaus mišku (dalis jo – žavinga sengirė) bei atveda prie užburiančia žalia spalva nusidažiusio Spindžiaus ežero, įspūdingai atrodančios Strėvos įgriuvos.