Gamtos mylėtojus, užburiančių vaizdų ieškotojus ir žavingų asmenukių medžiotojus Vilniaus sakurų parkas kiekvieną pavasarį masina jau beveik dešimtmetį. O ką, jei nereikėtų laukti pavasario ir po parką būtų galima pasivaikščioti ištisus metus? Juk šios japoniškos vyšnios žydi trumpiau nei dvi savaites.
Čijunės Sugiharos vardu pavadintas sakurų parkas Vilniuje pradėjo savo gyvavimą 2001 metų spalio 2 dieną. Šalia Nacionalinės dailės galerijos ir „Swedbank“ pastato 200 japoniškų sakurų alėja pasodinta japonų diplomato 100-ųjų gimimo metinių proga. Pasodintos sakuros – tai Japonijos vyriausybės dovana Vilniaus miestui.
Japonijos diplomatas Č. Sugihara 1939 m. lapkričio mėn. iš Suomijos persikėlė į Kauną ir įsteigė Japonijos konsulatą. Antrojo pasaulinio karo metais jis padėjo apie 6 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų pabėgti iš Europos, išduodamas jiems tranzitines Japonijos vizas. Tai Č. Sugihara darė nepaisydamas Japonijos Užsienio reikalų ministerijos draudimo ir padedamas Lenkijos slaptųjų tarnybų.
Sakuros – tai japoniškos vyšnios, pražystančios vienos pirmųjų, kai aplink dar beveik nėra žalumos, o kiti medžiai tik pradeda skleisti lapų pumpurus. Šiandieną Japonijoje, iš kur ir kilęs šis užburiančiai žydintis medis, yra apie 600 skirtingų sakurų rūšių. Visomis jomis japonai žavisi savo tradicinės Hanami šventės metu.
Japonams, kurie jau beveik 1000 metų švenčia sakurų žydėjimo šventę (Hanami), jų žydėjimas simbolizuoja naują pradžią, prabudimą po žiemos ir primena, koks yra trumpas žmogaus gyvenimas, kaip svarbu juo džiaugtis čia ir dabar.