Savaitgalio kelionėms po Lietuvą: (ne)atrasti perlai

Akį traukiančių kampelių neretai esame linkę ieškoti užsienyje. Tačiau ne vieną gamtos ir žmogaus sukurtą lobį galime rasti visai čia pat, Lietuvoje, vos už valandos ar dviejų kelionės automobiliu. Keliauti po Lietuvą – tvaru, nebrangu ir tikrai įdomu. Kurias iš šių vietų jau esate aplankę, o kurias nuo šiol norite pamatyti iš arčiau?

Gamtos perlai

Menčių klinčių karjeras Naujojoje Akmenėje

Kartais „Marso kanjonais“ vadinamas Naujosios Akmenės pakraštyje įkurtas karjeras nuolat keičiasi, nes jame vis dar aktyviai vykdomas naudingųjų iškasenų kasimas. Tačiau čia galima pamatyti įspūdingų stačių skardžių ir net akimirkai pasijusti tarsi lietuviškoje Amerikos „Didžiojo kanjono“ versijoje.

Varnikų pažintinis takas Trakuose

Šis pažintinis takas apie 4 km vinguriuoja tarp pelkių, pievų ir nedidelių ežerėlių, supamų mišraus miško. Jis leis pasimėgauti šiek tiek kitokiu, rodos, nepaliestu Lietuvos kraštovaizdžiu.

Kadagių slėnis, Kauno raj.

Tai Kauno marių šlaitas, natūraliai apaugęs kadagiais. Jo viršutinėje dalyje įrengtas pažintinis pėsčiųjų takas atveria išplatėjusio Nemuno, Dabintos salos ir kerinčių atodangų vaizdus.

Kirkilų ežerėliai ir apžvalgos bokštas, Biržų raj.

Biržų regioniniame parke įrengtas Kirkilų apžvalgos bokštas primena pusmėnulį arba grimztančią valtį. Nuo jo atsiveria kvapą gniaužiantys karstinių įdubų vietose susiformavusių ežerėlių ir juos supančios augalijos vaizdai.

Kernavės piliakalniai, Širvintų raj.

Penkių piliakalnių kompleksą sudaro Mindaugo sostas, Aukuro, Lizdeikos ir Įgulos kalnai bei Kriveikiškio piliakalnis. Šie Neries slėnio dešiniajame šlaite įsikūrę archeologiniai paminklai yra buvusio miesto vieta ir gynybinis piliakalnių kompleksas. Tai – vienas iš Lietuvos valstybės susidarymo centrų, slepiančių gilią šalies istoriją.

Velnio Duobė

Tai – Lietuvos duobių „karalienė“, apipinta padavimais ir legendomis. Ji yra ne tik geologinis paminklas, bet ir ypatinga mitologinė sakralinė vieta. Velnio duobė yra pati giliausia piltuvo formos duobė Lietuvoje – jos gylis siekia apie 40 m. Duobės apačioje telkšo 60 m. skersmens pelkė, o jos atsiradimo mokslininkai iki šiol negali paaiškinti.

Dvarai ir statiniai

Panemunės pilis, Jurbarko raj.

Jurbarko rajone įsikūrusi renesanso stiliaus pilis yra viena iš autentiškiausių Lietuvos pilių, kurios išvaizda bėgant amžiams pakito visai nedaug. Ji padės mintimis nusikelti į laikus, kai Lietuva buvo viena didžiausių šalių Europoje, o jos žemes valdė kunigaikščiai.

Pakruojo dvaras, Pakruojo raj.

Šalia Kruojos upės įsikūręs dvaras yra vėlyvojo klasicizmo architektūros pavyzdys ir didžiausias išlikęs dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje. Jį sudaro net 26 pastatai tarp kurių užeiga, spirito ir alaus daryklos, kalvė oranžerija ir kt. Dvare vyksta sezoninės parodos ir renginiai – gėlių konstrukcijos, ledo skulptūrų parodos ir įvairūs festivaliai. 

Rokiškio dvaras, Rokiškis

Unikalus išplėtotos klasicistinės ašinės kompozicijos pavyzdys Lietuvos urbanistikoje. Dvaro ansamblį sudaro 16 pastatų ir daugiau nei 28 hektarų ploto parkas su tvenkiniais. 

Paulavos respublika, Šalčininkų raj.

Tai 1769–1795 m. gyvavusi miniatiūrinė valstybė – vienintelė to meto Europoje. Ji turėjo Lietuvos ir Lenkijos Seimo patvirtintą Konstituciją, nuosavą herbą, vėliavą, kariuomenę ir pinigus. Paulavos respublika užėmė 3 tūkst. hektarų plotą, o ją sudarė Merkinės dvaras, 34 valstiečių ūkiai ir Turgelių palivarkas. Paulavos nebeliko po Abiejų Tautų respublikos žlugimo, o pats dvaras sudegė XX a. viduryje. Dabar šioje didelėje laukymėje stūkso buvusių rūmų ir arklidžių griuvėsiai, tačiau teritorija sutvarkyta, lankytojams nutiesti takai ir net pastatytas paminklinis akmuo Paulavos Respublikai atminti.