Taupesniam, tačiau įspūdingam poilsiui: gražiausi Lietuvos pažintiniai takai

Norėdami atitrūkti nuo kasdienės rutinos ir pamatyti gražius gamtos kampelius neretai pasvarstome apie keliones į užsienio šalis. Tačiau kartais tolimoms kelionėms pristinga laiko ar finansinių išteklių. Abiem atvejais puikiausia išeitimi gal tapti Lietuvoje esantys pažintiniai takai, kurių gamta tiesiog gniaužia kvapą. 

Aukštumalos pažintinis takas (Šilutės raj.)

Šis 1,2 km ilgio pažintinis takas driekiasi Nemuno deltos regioniniame parke per Aukštumalos aukštapelkę. Takas vingiuoja buvusia kūlgrinda. Kūlgrinda – XVIII a. palikimas, kai buvo nutiestas kelias skersai pelkės, tam kad sujungtų keletą jau neegzistuojančių pelkininkų kaimų. Aukštumalės pelkinė ekosistema pasižymi ežerokšnių kompleksais, retų ir nykstančių rūšių augalija bei gyvūnija.

Mūšos tyrelio pažintinis takas (Joniškio raj.)

Žagarės regioniniame parke esantis Mūšos tyrelio pažintinis takas – ilgiausias lentų takas, įrengtas pelkėje. Jo ilgis 5775,87 m., jis yra įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą. Šis išskirtinio grožio Šiaurės Lietuvos gamtinis kompleksas susideda iš aukštapelkės, tarpinio tipo pelkės, žemapelkės, durpynų ir šlapių miškų.

Žaliasis pažintinis takas (Trakų raj.)

Šalia Aukštadvario esantis maždaug 9 km ilgio Žaliasis pažintinis takas veda Spindžiaus mišku (daugelyje jo vietų – sengirė) bei atveda prie smaragdo žalia spalva nusidažiusio Spindžiaus ežero, Drabužininkų pilkapių bei Strėvos įgriuvos, kurios dugne – prasmegusi karčiama.

Varnikų pažintinis takas (Trakų raj.)

Pietinėje Trakų istorinio nacionalinio parko dalyje esantis 5 km ilgio pažintinis takas savo lankytojus veda per Varnikų botaninį-zoologinį draustinį. Šiaurinėje draustinio dalyje ant kalvos auga 200 metų skaičiuojantis ąžuolynas, o beveik 1,5 km ilgio ruožas kerta sunkiai prieinamas pelkės vietas, kuriomis pasigrožėti leidžia įrengtas medinis takas.

Juodlės pažintinis takas (Kelmės raj.)

Tai 4,5 km ilgio pėsčiųjų pažintinis takas aplink Juodlės ežerą, esantį Kurtuvėnų regioninio parko Ilgos kraštovaizdžio draustinyje. Takas pasižymi biologine įvairove turtingomis pelkėmis, kertinėmis miško buveinėmis, retų rūšių augalais, gyvūnais, žemyninėmis kopomis.

Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinis takas (Kauno raj.)

Kauno pašonėje galima išvysti penkiasdešimt metų žmogaus nepaliestą mišką ir aukštapelkę. Čia nutiestas 1,9 km ilgio pažintinis takas. Apie ketvirtadalį teritorijos užima berželiais ir smulkiomis pušelėmis apaugusi aukštapelkė. Tai – labai vaizdingas ir svarbus apyrubės objektas, kurį išsaugoti yra viena svarbiausių rezervato paskirčių. Čia auga ir įspūdingi medžiai – aukščiausia išmatuota rezervato pušis yra 38 metrų aukščio, o storiausia siekia beveik 78 metrų storį.

Bijotų-Širvinto miško pažintinis takas (Lazdijų raj.)

Šis 3,5 km takas yra įkurtas Metelių regioniniame parke, Bijotų ir Širvinto miškuose, Dusios ir Metelio ežerų tarpuežeryje. Jo maršrutas veda Dzūkijos pušynais, prie Metelio ežero augančiais juodalksnynais bei atveda prie aukštapelkės, į kurią nutiestas pantoninis lieptas. Prieš keliaujant taku verta užsukti į greta esantį lankytojų centrą, kurio šeimininkas Artūras trumpai papasakos apie tako paslaptingiausius ir gražiausius tako kampelius.

Skroblaus pažintinis takas (Varėnos raj.)

Kelionė Skroblaus pažintiniu taku – būdas susipažinti su senaisiais Dzūkijos kaimais ir gamta. Takas veda per Kapiniškių kaimą link žemyninių kopų apsuptyje plytinčios nedidelės Bakanauskų pelkutės ir Bakanauskų ežero. Nuo pelkės pakraščio iki ežero nutiestas lieptas, įrengta apžvalgos aikštelė. Šiame pažintiniame take taip pat galima susipažinti su vienu įspūdingiausių Lietuvos upelių – Skroblumi. Jis išskirtis tuo, kad yra labai trumpas, tačiau labai vandeningas, ir yra toks vienintelis Lietuvoje.

Amalvos pelkės pažintinis takas (Marijampolės raj.)

Amalvos pelkė – viena didžiausių pelkių Suvalkijoje. Tačiau sovietų laikais ji labai nukentėjo – visa žemapelkė ir dalis aukštapelkės buvo nusausinta. Dėl to takas nėra ilgas, tačiau turtingas – Žuvinto biosferos rezervato direkcija nurodo, kad Amalvos pelkėse gyvena arti šimto paukščių rūšių, čia taip pat galima aptikti ir daugybę gyvūnų rūšių.

Nevėžio upės slėnio pažintinis takas (Panevėžio raj.)

Nevėžio senslėnis su raiškiais upės vingiais ir įspūdingomis senvagių virtinėmis laikomas didžiausia Krekenavos regioninio parko kraštovaizdžio vertybe. Pažintinis takas driekiasi Nevėžio upės slėnyje tarp senvagių, per pavasarį užliejamas pievas ir Gringalių miško pakraščiu, o iš 6 m aukščio medinio apžvalgos bokšto atsiveria panorama į Nevėžio slėnį.