Žiemos atostogos su vaikais: kas dažniausiai apkartina šeimų keliones užsienyje

Vaikų žiemos atostogos daugybei šeimų tampa proga trumpam pakeisti aplinką ir išvykti pailsėti į užsienį, tačiau kelionės ne visuomet klostosi taip sklandžiai, kaip tikimasi. „Swedbank“ draudimo bendrovės duomenys rodo, kad būtent sausį ir vasarį fiksuojami vieni didžiausių su kelionėmis susijusių žalų skaičių metuose. Daugiausia jų susijusios su netikėtomis medicininėmis išlaidomis ir kelionių sutrikimais, kurie gali apkartinti net ir gerai suplanuotas atostogas.

„2025 m. dėl nuostolių atlyginimo kreipėsi apie 5,3 tūkst. klientų – jiems buvo išmokėta beveik 3 mln. eurų. Pastebime, kad pirmaisiais dviem metų mėnesiais kelionių žalų, palyginti su metų vidurkiu, registruojama beveik 1,5 karto daugiau“, – sako Laimonas Garbenčius, „Swedbank“ draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento vadovas.

Anot jo, sausį–vasarį išaugantis žalų kiekis susijęs su slidinėjimo sezono piku. Daug šeimų šiuo laikotarpiu keliauja mėgautis žiemos sportu į Austriją, Slovakiją, Italiją ar Prancūziją. Dažniausiai slidinėjant patiriamos kelio sąnario traumos, jų raiščių plyšimai, peties traumos, riešo bei dilbio kaulų lūžiai, pėdų bei čiurnų sužalojimai, taip pat kiek retesni, tačiau dažnai sunkesni atvejai, kai patiriami galvos bei stuburo sužalojimai.

Rizikų netrūksta ir šiltuose kraštuose

Su netikėtais sveikatos sutrikimais susiduria ir keliaujantys į šiltus kraštus. Populiariausios kelionių kryptys, ypač vaikų atostogų metu, išlieka Turkija ir Egiptas, kur tokie atvejai kaip apsinuodijimas, ligos bei traumos – gana dažni.

„Apie penktadalį visų žalų pranešimų kasmet pateikia klientai, viešėję būtent šiose dviejose šalyse. Dažniausiai netikėtos medicininės išlaidos čia patiriamos dėl apsinuodijimo maistu, perkaitimo saulėje ar nelaimingų atsitikimų prie baseino bei jūroje. Rimtesnių sveikatos sutrikimų atvejais gydymo išlaidos gali siekti net kelias dešimtis tūkstančių eurų“, – sako L. Garbenčius.

Didžiausia išmoka medicininėms išlaidoms padengti 2025 m. siekė 23 tūkst. eurų, o 2024 m. – net 125 tūkst. eurų. Tuo metu JAV išlieka šalimi, kur gydymo išlaidos yra didžiausios – štai 2023 m. vienam klientui išmokėta net 750 tūkst. eurų kompensacija už patirtas medicinines išlaidas.

Kas trečias žalų atvejis – dėl atidėtų ar atšauktų skrydžių

Apie 35 proc. visų žalų sudaro išmokos dėl kelionių sutrikimų – atidėtų ar atšauktų skrydžių, maršruto pakeitimų ar nutrauktų kelionių. Dažniausiai kelionės planus sugriauna atidėti ar atšaukti skrydžiai, dėl kurių patiriami nuostoliai už iš anksto apmokėtas, bet nepanaudotas paslaugas. Taip pat dėl ilgesniam laikui atidėto skrydžio, užstrigus svečioje šalyje, neretai tenka pasirūpinti papildoma nakvyne bei patirti papildomų transporto išlaidų, kurių skrydžių bendrovės dažnai nekompensuoja arba kompensuoja tik iš dalies.

Vidutinės kelionės sutrikimo išmokos dėl skrydžio tvarkaraščio pasikeitimo ar kelionės atšaukimo pernai siekė 480 eurus. Už atidėtus skrydžius, kai kompensuojamos būtinosios išlaidos, patirtos laukiant – pavyzdžiui, maistui ar gėrimams – vidutinė išmoka pernai sudarė apie 86 eurus.

Planus sujaukia tiek asmeniniai netikėtumai, tiek neįprasti kelionių trikdžiai
Anot L. Garbenčiaus, daugiau nei trečdalis kelionės sutrikimo atvejų įvyksta dėl aplinkybių, susijusių su paties keliautojo ar jo artimųjų sveikata. Kelionę tenka atšaukti ar nutraukti dėl nelaimingo atsitikimo, žinios apie artimojo ligą ar kitų nenumatytų priežasčių.

„Svarbu pažymėti, kad galimos kompensacijos nustatomos remiantis konkrečiomis įvykio aplinkybėmis ir draudimo sutarties sąlygomis. Kelionės draudimas paprastai galioja visos kelionės metu – iki keliautojo grįžimo namo ar į darbovietę. Tad, jei lėktuvas, pavyzdžiui, buvo nukreiptas leistis ne Vilniuje, o Kaune ir dėl to keliautojas patyrė neplanuotų išlaidų, jis gali kreiptis į draudimo bendrovę dėl kompensacijos. Draudimo apsauga gali padėti atlyginti tiek papildomas išlaidas, patirtas dėl kelionės sutrikimo, tiek iš anksto apmokėtas paslaugas, kuriomis nebuvo galima pasinaudoti“, – sako L. Garbenčius.

Ką daryti, kai kelionę apkartina netikėtumai?

Planuojant kelionę su vaikais verta iš anksto pasirūpinti keliais praktiniais dalykais: susiruošti kelionės vaistinėlę su vaistais nuo karščiavimo, skausmo, alergijų ar virškinimo sutrikimų bei priemonėmis žaizdoms dezinfekuoti. Taip pat turėti artimiausių ligoninių ar klinikų kontaktus lankomose vietovėse. Šiltesnio klimato šalyse ypač svarbu užtikrinti, kad vaikas gertų pakankamai vandens, o renkantis apgyvendinimą pravartu pagalvoti apie virtuvę, leidžiančią paruošti pažįstamą ir saugų maistą. Jei vaikas vartoja receptinius vaistus, kelionėje rekomenduojama turėti ir popierinį gydytojo receptą.

Taip pat svarbu pasidomėti, kaip elgtis nutikus įvairiems nesklandumams – tai padės išvengti papildomo streso. Jei skrydis vėluoja ar buvo atšauktas, oro uoste reikėtų paprašyti pažymos, patvirtinančios šį faktą, ir susisiekti su oro linijų bendrove ar viešbučiu dėl galimų kompensacijų ar rezervacijų pakeitimų.

Jei po skrydžio pastebite apgadintą bagažą arba jo apskritai nesulaukėte – būtinai praneškite oro uosto bagažo skyriui. Jei kelionės metu nutinka kitų nemalonių incidentų – pavyzdžiui, įvyksta vagystė – svarbu nedelsiant kreiptis į policiją arba informuoti vietos administraciją (viešbutį ar oro uostą). Atsiradus galimybei, apie įvykį praneškite draudimo bendrovei.

„Visais atvejais reikėtų išsaugoti sąskaitas, pažymas ir kitus įvykį pagrindžiančius dokumentus, nes jie bus reikalingi vertinant žalą“, – pataria L. Garbenčius.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją.