„Swedbank“: būstą šiemet įpirkti bus sunkiau

Būsto įperkamumo pokyčiai didžiuosiuose Lietuvos miestuose juda priešingomis kryptimis. „Swedbank“ skaičiavimai rodo, kad Klaipėdoje įperkamumas augo sparčiausiai, Vilniuje iš esmės nekito, o Kaune toliau mažėjo dėl itin spartaus būsto kainų kilimo. Pirkėjų aktyvumas visuose trijuose miestuose išlieka aukštas. Ekonomistų vertinimu, šiemet aktyvumas išliks arti rekordinių aukštumų, tačiau gyventojų galimybes įpirkti būstą ribos spartus kainų augimas.

„Swedbank“ skaičiavimais, vidutines pajamas gaunantys vilniečiai šiuo metu gali įpirkti 64 kv. m. dydžio butus, o per ketvirtį jų įperkamas plotas padidėjo mažiau nei vienu kvadratiniu metru. Tuo metu Klaipėdoje gyventojų įperkamumas toliau augo ir yra geriausias tarp didžiųjų miestų bei siekia beveik 94 kv. m. Kaune būsto kainos augo gerokai sparčiau nei atlyginimai, tad būsto įperkamumas ir toliau mažėjo, tačiau išlieka gerokai didesnis nei sostinėje ir siekia kiek daugiau nei 87 kv. m.

Ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais būsto įperkamumui neigiamą įtaką darys sparčiai augančios būsto kainos.

„Neslopstanti būsto paklausa skatina kainų augimą. Registrų centro duomenimis, butų kainos Kaune per metus šoktelėjo apie 15 proc. – beveik dvigubai sparčiau nei didėjo atlyginimai. Tuo metu Vilniuje ir Klaipėdoje darbo užmokesčio augimas dar nežymiai lenkė būsto kainų kilimą. Tikėtina, kad šiemet tendencijos, kai būsto kainų augimas ima lenkti atlyginimų didėjimą, bus stebimos ir Vilniuje, ir Klaipėdoje. Tai signalizuoja, jog būsto įperkamumas jau pasiekė piką ir artimiausiu metu visuose didžiuosiuose miestuose gali sumažėti“, – tendencijas NT rinkoje komentuoja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.

Paklausą kaitina ir investicinio būsto pirkėjai

Būsto sandorių skaičius Lietuvoje praėjusiais metais buvo 20 proc. didesnis nei 2024 metais. Tuo metu rezervacijos pirminėje rinkoje Vilniuje išaugo beveik dvigubai, o Kaune ir Klaipėdoje – daugiau nei 50 proc. Toks aktyvumas būsto rinkoje artėja prie rekordinių 2021 metų.

„Aukštą aktyvumą lėmė struktūriniai faktoriai – sparčiai augantis gyventojų skaičius miestuose, besistiebiantys atlyginimai ir perkamoji galia bei spartus ekonomikos augimas. Visgi, paklausą rinkoje skatina ne tik pirmojo būsto ieškantys pirkėjai, bet ir į NT investuoti norintys gyventojai. Lietuvos banko duomenys rodo, kad bent kas trečias sudaromas sandoris Vilniuje šiuo metu yra ne dėl pirmojo būsto“, – komentuoja G. Ilekytė.

„Swedbank“ finansavimo duomenys taip pat rodo, kad gyventojų sudarytų būstų sandorių dalis su paskola dėl ne pirmo būsto pastaraisiais mėnesiais išaugo ir siekia daugiau nei 16 proc. Daugiausiai tokių sandorių yra sudaroma dėl būstų Klaipėdos apskrityje, kur tokių naujai sudarytų sandorių dalis siekia beveik 22 proc.

Būsto kainos auga sparčiau nei nuomos kainos

„Swedbank“ skaičiuojama nuomos grąža visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose toliau mažėjo ir išlieka maždaug procentiniu punktu mažesnė už istorinį vidurkį. Šis rodiklis parodo, kokią būsto kainos dalį sudaro metinės jo nuomos pajamos. Šiuo metu Vilniuje nuomos grąža siekia vos 4,5 proc. ir yra žemiausia per pastaruosius penkiolika metų. Kaune ir Klaipėdoje nuomos grąža taip pat mažėjo ir vos viršija 5 procentus.

„Pastaraisiais metais butų pardavimo kainos augo daug sparčiau nei jų nuomos kainos, kurios kyla nuosaikiau ir atspindi fundamentalią paklausą. Prie paklausos būsto rinkoje prisideda ir investicinio būsto pirkėjai bei kainų kilimo lūkesčiai. Be to, dominuoja stiprus lūkestis, kad šiemet paklausą labai pakaitins ir iš pensijų fondų pasiimamos santaupos bei galimybės įsigyti būstą su mažesne pradine įmoka. Kitaip sakant, vežimas stumia arklį. Tikėkimės, kad ne į griovį“, – komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Aruodo skelbimų duomenys rodo, kad būsto pardavimo kaina Vilniuje pernai augo 11 proc., o nuomos vos 4 proc. Dar didesni skirtumai buvo fiksuojami Kaune ir Klaipėdoje, kur pardavimo kainos augo maždaug dešimtadaliu, o nuomos kainos nekito.

Su būsto paskolomis dažniausiai siejamas 6 mėnesių Euribor šiuo metu šiek tiek viršija 2 procentus, o ekonomistai prognozuoja, kad jis turėtų nusistovėti šiame lygyje.

„Palūkanas ECB mažintų nebent labai sulėtėjus euro zonos ekonomikos augimui, paaštrėjus pasauliniams prekybos ar geopolitiniams konfliktams. Tačiau toks scenarijus nebūtų palankus net ir būsto rinkai“, – mano N. Mačiulis.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją