Finansinis pasirengimas senatvei: kaip sukaupti kuo didesnę pensiją?

Siekiant užsitikrinti finansiškai saugesnę senatvę, pradėti rūpintis papildomomis pajamomis reikėtų jau šiandien. Senatvės pensijai papildomai finansiškai ruošiasi ar turi konkrečių planų tai daryti 2 iš 3 darbingo amžiaus šalies gyventojų. Dažniausiai – kaupdami II pakopos pensijų fonduose, taupydami lėšas banko sąskaitoje ar investuodami į nekilnojamąjį turtą. 

• 33 proc. darbingo amžiaus gyventojų yra pradėję ar ketina pradėti rengtis finansiškai saugesnei senatvei iki 35 metų amžiaus.
• Vidutinė II pakopos pensijų dalyvio įmoka sudaro apie 50 eurų per mėnesį, tad pradėjus kaupti nuo 25 metų amžiaus, per ateinančius 4 dešimtmečius galima sukaupti apie 100 tūkst. eurų, skaičiuojant, kad per šį laikotarpį vidutinė metinė grąža rinkose sudarys 6 proc. Tokiomis pačiomis sąlygomis pradėjus kaupti nuo 35-erių, per 3 dešimtmečius pavyktų sukaupti apie 50 tūkst. eurų.
• Kas antras šalies gyventojas kaip papildomą finansinio pasirengimo senatvei priemonę įvardija kaupimą II pensijų pakopos fonduose. Maždaug ketvirtadalis 26–55 m. amžiaus gyventojų linkę pasirinkti kaupimą III pakopos pensijų fonduose.
• Savarankiškai investuoti lėšas ir taip kaupti finansinį turtą senatvei labiausiai linkę jaunesni šalies gyventojai. Tuo metu vyresni pagrindiniu pasirengimo senatvei būdu renkasi lėšų taupymą banko sąskaitoje. 
• Nekilnojamojo turto nuomai įsigijimą, kaip papildomą finansinį šaltinį, renkasi 19 proc. lietuvių. 
• Vyrai dažniau linkę rinktis investicines pasirengimo pensijai priemones, tuo metu moterys – pasikliauti konservatyviomis priemonėmis.

Parengta remiantis „Swedbank“ užsakymu atliktu šalies gyventojų tyrimu, kurio metu Lietuvoje apklausta 1010 gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus, bei „Swedbank investicijų valdymo“ direktoriaus Tado Gudaičio įžvalgomis.