Ori senatvė: kokio dydžio pensiją norėtų gauti lietuviai?

Norint turėti tvirtą finansinį pagrindą išėjus į pensiją, apie papildomą kaupimą reikėtų pradėti galvoti kuo anksčiau. Padidinti pajamas, kurios bus gaunamos sulaukus pensinio amžiaus, galima įvairiais būdais: taupant lėšas savarankiškai, įsigyjant nekilnojamąjį turtą ar papildomai kaupiant pensijų fonduose.

• Išeidami į pensiją lietuviai norėtų būti papildomai jai sukaupę vidutiniškai 154 tūkst. eurų sumą. Tokia suma daugeliui gyventojų leistų savo mėnesio pajamas senatvėje padidinti maždaug 600 eurų. 
• Norint sutaupyti šalies gyventojų įvardytą vidutinę sumą, nuo savo pajamų kas mėnesį tektų atidėti apie 320 eurų, ir tą reguliariai reiktų daryti per visą savo profesinę karjerą – apie 40 metų siekiantį laikotarpį.
• 28 proc. šalies gyventojų norėtų pensijai papildomai sukaupti iki 100 tūkst. eurų siekiančią sumą. 23 proc. – nuo 100 iki 300 tūkst., o dar 24 proc. – didesnę kaip 300 tūkst. eurų sumą. 
• 38 proc. šalies gyventojų, turėdami galimybę dalį savo mėnesio pajamų nukreipti senatvei, dažniausiai rinktųsi jas kaupti banko sąskaitoje.
• Nemaža dalis šalies gyventojų lėšas pensijai pasirengę kaupti rinkdamiesi vieno ar kito tipo investicijas, pavyzdžiui, 37 proc. tuo tikslu įsigytų nekilnojamojo turto, 22 proc. lėšas kauptų investiciniuose fonduose, o 20 proc. ketintų investuoti patys.

Parengta remiantis „Swedbank“ užsakymu atltikta reprezentatyvia šalies gyventojų apklausa, kurios metu visoje šalyje apklausta 1 010 gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus, bei „Swedbank investicijų valdymo“ direktoriaus Tado Gudaičio įžvalgomis.