Asmeninių finansų ekspertų patarimai, kad būtina kaupti finansinę pagalvę nenumatytiems atvejams, per naktį iš teorijos virto realybe. Be to, sutrikus ar iš viso nutrūkus pajamų srautui daliai gyventojų teko sau pripažinti – išlaidas teks peržiūrėti į mažėjimo pusę. Prabėgus pirmoms dviem karantino savaitėms galime jau įvertinti, kokia mūsų asmeninių finansų sveikata ir ar jiems reikia papildomų vaistų.
Visų pirma, būtina iš naujo pasimatuoti savo finansų temperatūrą − turėtume peržiūrėti savo paskutinių mėnesių išlaidas ir periodines įmokas, kad suprastume, kiek lėšų turime skirti artimiausių mėnesių pragyvenimui. Būtent mėnesio išlaidos, o ne pajamos, yra tai, pagal ką galime pasiskaičiuoti, kuriam laikui užteks mūsų sukaupto finansinio rezervo. Didesnis rezervas pirmiausia reiškia, kad esame pasirengę ilgesniam neužtikrintumo laikotarpiui, o ne kad galime išleisti daugiau ir savęs per daug nevaržyti.
Kaip rodo paskutinės „Swedbank“ gyventojų apklausos, didesnioji dalis gyventojų (apie 49 proc.) turi sukaupę išlaidų finansinius rezervus, kurių pakaktų išgyventi iki 3 mėnesių. Mažėjant pajamoms ir atsirandant poreikiui naudoti santaupas, svarbu atskirti būtinąsias išlaidas nuo nebūtinųjų. Pavyzdžiui, mokestis už interneto ryšį tikrai turi būti sumokėtas, o štai akcija naujiems drabužiams tikrai gali palaukti geresnių laikų.
Jei finansinė situacija namuose išties prasta, verta apsvarstyti galimybę rasti būdų nebūtinas, nereikalingas prekes parduoti. Pirmųjų karantino savaičių patirtis rodo, kad gyventojai aktyviai prekiauja internetinėse naudotų drabužių bei aksesuarų prekybos ir mainų platformose. Tai – dar vienas būdas gauti papildomų lėšų.
Šiuo metu gana dažnai girdime skatinimą pernelyg netaupyti bei skatinti ekonomiką nors nedideliais nebūtinais pirkiniais. Tai daryti gali tikrai ne visi namų ūkiai. Jei kyla abejonių, ar pajamų užteks būtiniems įsipareigojimams ir išlaidoms dengti, pirmiausia reikėtų pasirūpinti savimi. Tačiau neverta pamiršti, kad būti solidarūs galime ir savanoriaudami ar pagelbėdami vyresniems kaimynams.
Jei matome, kad jau artimiausiu metu galime susidurti su sunkumais vykdyti finansinius įsipareigojimus ir mokėti turimų paskolų ar lizingo įmokas, turėtume nedelsiant susisiekti su savo banku. Bankai šiandien sutinka atidėti paskolų ir lizingo įmokas iki 6 mėnesių, o būsto paskolų, pavyzdžiui, „Swedbank“ – net iki 12 mėnesių.
Tokios neplanuotos būsto kredito atostogos paskolos nepabrangins, ir pasitarus su banku rasti geriausią sprendimą susidariusiai situacijai palengvinti tikrai pavyks. Svarbiausia čia nelaukti, kol asmeninė finansų situacija taps visai prasta, ir su banku susisiekti dar iki įmokų vėlavimo.
Turintys lizingo paslaugos sutartį ir susidūrę su neužtikrintumu dėl savo finansinės situacijos gyventojai veikiausiai taip pat nerimauja ir galbūt svarsto įsigyto automobilio pardavimo galimybę. Tačiau pusmečio atostogos lizingo įmokoms – pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį situacija taip pat gali pastebimai pagerėti.
Finansų rinkos šiandien važinėjasi amerikietiškais kalneliais ir kol kas sunku numatyti, kiek visa tai truks. Pagrindiniams pasaulio akcijų biržų indeksams per pastarąjį mėnesį praradus apie 20–30 proc. savo vertės, gali apimti desperacija ir kilti noras kuo greičiau išparduoti investicinį turtą.
Tačiau tai nebūtų apdairu. Kaupimas pensijai ar investicinis gyvybės draudimas – tai ilgalaikė investicija, kurioje pakilimai ir nuosmukiai yra tikėtini, ir laikantis pasirinktos krypties ilgainiui leidžia pasiekti didesnę investicinę grąžą.
Čia patarčiau prisiminti 2008-aisiais įvykusios pasaulio finansų krizės patirtį. Nors finansų rinkos smuko daugiau kaip 50 proc., praėjus dešimtmečiui po krizės pasauliniai akcijų rinkų indeksai buvo gerokai pranokę prieškrizinį lygį. Tad šiandien viena gera žinia kaupiantiems senatvei yra ta, kad finansų rinkos ilgainiui grįš ir pranoks buvusį savo lygį, o kartu su jomis išaugs ir pensijų fondų dalyvių turto vertė.
Nepatartina nutraukti ir gyvybės draudimo sutarčių. Šios sutartys reikalingos nenumatytiems atvejams – jos apsaugo šeimos narius nuo didelių asmeninių nelaimių. Taip pat reikia nepamiršti, kad dažniausiai šios sutartys turi numatytą laikotarpį, prieš kurį vienašališkai nutraukus sutartį reikės grąžinti ir panaudotą gyventojų pajamų mokesčio lengvatą.
Susiduriant su sunkumais susimokėti mokesčius (savarankiško darbo ar komunalinių paslaugų), sustojus darbams ir netekus reikšmingos dalies pajamų, reikėtų aktyviai domėtis, kokia valstybės pagalba kiekvienu atveju galima pasinaudoti. Jau dabar numatytos išmokos dirbantiems savarankiškai, kurie dėl pandemijos neteko užsakymų.
Jei šiuo metu esate prastovoje ir yra akivaizdu, kad karantinui pasibaigus darbo vietos laukia abejotinas likimas, galima imtis žingsnių ieškotis kito darbo. Tačiau karščiuotis ir siekti bedarbio išmokos išėjus iš darbo ar griebti prasčiau apmokamos pozicijos nereikėtų, nes situacija gali pasikeisti jau po mėnesio ar kelių, o net ir gavus atleidimo lapelį priklauso išeitinė išmoka.
Su sunkumais susidūrusiam verslui suteikiamos „mokestinės atostogos“, atidedamos mokestinės nepriemokos, savivaldybėms rekomenduojama atleisti verslus nuo komercinės paskirties nekilnojamo turto, žemės, komunalinių mokesčių. O jei nuosavą verslą įmanoma perkelti į internetą, tą reikėtų padaryti jau dabar.