Jaunimo finansinė situacija – pažeidžiamiausia: prie to prisideda ir draugai?

Šalies 18–29 m. jaunų suaugusiųjų finansinė sveikata yra labiausiai pažeidžiama iš visų amžiaus grupių. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ matuojamas Finansinės sveikatos indeksas. Jis šioje amžiaus grupėje sudaro 54 balus iš 100, kai bendras šalies vidurkis siekia 59, o vyriausiųjų šalies gyventojų – net 62 balus.

„Matuojant šalies gyventojų finansinės sveikatos indeksą, paaiškėjo, kad daugiau nei pusės jaunų suaugusiųjų finansinė sveikata laikytina pažeidžiama ar nestabilia. Tam įtakos turi ir objektyvūs faktoriai, ir ne visuomet finansinei sveikatai palankūs jaunų žmonių finansiniai pasirinkimai, ir socialinės aplinkos poveikis“, – sako „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.

Tiesa, situacija – geresnė nei prieš metus ar 2023 m., kai pirmą kartą buvo matuojamas šalies gyventojų finansinės sveikatos indeksas. Pernai šios amžiaus grupės finansinė sveikata buvo įvertinta 52 balais, o 2023 m. ji sudarė 47 balus.

Pusiausvyros trūkumas ir draugų kaina

Kaip rodo tyrimas, 18–29 m. amžiaus grupės respondentų išlaidos dažniau viršija pajamas nei kitų amžiaus grupių tiriamųjų.

„Kiek daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) jaunų suaugusiųjų sako, kad per pastaruosius 12 mėnesių jų pajamos buvo šiek tiek ar ženkliai mažesnės nei išlaidos. Šiame gyvenimo laikotarpyje dažnas jaunas žmogus dar tik deda savo karjeros pamatus, uždirba mažesnes, o kartais – ir nestabilias pajamas, tad pusiausvyros paieškos tarp pajamų ir išlaidų išties gali būti sudėtingos“, – pažymi J. Bagdanavičiūtė.

Ji atkreipia dėmesį, kad tokiam balanso trūkumui įtakos turi ne tik pajamų dydis, bet ir finansinių žinių trūkumas, o ir ne visada sėkmingi bandymai balansuoti tarp finansinės sveikatos ir socialinio gyvenimo.

„Nors yra geriausiai įgudę naudotis šiuolaikinėmis technologijomis ir turi didžiules galimybes prieiti prie reikiamos informacijos, jauni suaugusieji pasižymi prasčiausiomis finansinėmis žiniomis iš visų amžiaus grupių. Tai prisideda prie ne visada finansinei sveikatai palankių sprendimų“, – sako „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė.

Vienas tokių, kaip pastebi J. Bagdanavičiūtė, draugystės infliacija vadinamas reiškinys, kuomet būdami su draugais išleidžia didesnes sumas, nei planuoja, o kartais – ir didesnes, nei gali sau leisti.

„Kiek anksčiau mūsų atliktas 18–29 m. amžiaus gyventojų tyrimas parodė, kad net 74 proc. jaunų suaugusiųjų būdami su draugais ar artimaisiais bent kartais išleidžia daugiau, nei gali sau leisti. Būtent taip ir pasireiškia vadinamasis draugystės infliacijos fenomenas, kuomet išlaidos didėja ne tik dėl kainų augimo, bet ir dėl socialinio spaudimo bei noro neatsilikti nuo aplinkos“, – komentuoja J. Bagdanavičiūtė.

Daugiau išlaidų – mažiau saugumo

Pasak J. Bagdanavičiūtės, tokiu būdu patenkama į tam tikrus spąstus – nepaisant ribotų ir dažnai žemesnių pajamų jauni suaugusieji vis tiek sau leidžia daugiau, nei gali, taip mažindami savo galimybes po truputį užsitikrinti geresnę finansinę sveikatą ir didesnį finansinį saugumą.

„Balanso trūkumas kasdieniuose finansiniuose sprendimuose persikelia į kitus kritiškai svarbius finansinės sveikatos elementus. Šalies gyventojai apskritai pasižymi trumpalaikio bei ilgalaikio finansinio saugumo trūkumu, tačiau tarp jaunų suaugusiųjų ši problema – dar aštresnė. Tik kiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) jaunuolių turi 3 mėnesių pajamų dydžio ar didesnį finansinį rezervą. Likusiems netikėtas pajamų sumažėjimas ar išlaidų padidėjimas gali reikšti nemažus finansinius iššūkius ir, žinoma, gerokai ūgtelėjusį finansinio nerimo lygį“, – pažymi J. Bagdanavičiūtė.

Nedaug užtikrintumo ir tolimesnėje perspektyvoje – tuo, kad jų turimų santaupų pakaks norimam pragyvenimo lygiui senatvėje, užtikrinti yra 28 proc. jaunų suaugusiųjų.

„Finansiniai sprendimai, kuriuos priimame būdami jauni, turi ilgalaikių pasekmių. Jei šiandien dominuoja impulsas neatsilikti nuo aplinkos ir išleisti daugiau nei leidžia galimybės, tai tiesiogiai mažina galimybes kaupti finansinį rezervą ir ruoštis ateičiai. Todėl svarbiausia išmokti išlaikyti balansą – tarp noro gyventi dabar ir būtinybės pasirūpinti savo finansiniu saugumu vėlesniais gyvenimo etapais“, – sako J. Bagdanavičiūtė.

Reprezentatyvų Baltijos šalių ir Švedijos gyventojų tyrimą 2026 m. sausio mėn. „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar“. Tyrimo metu buvo apklausti 6 tūkst. respondentų visose šalyse. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją