Kodėl apie investicinį sukčiavimą reikia kalbėti dabar?

Investavimo tendencijos kinta nuolat: jei anksčiau Lietuvos gyventojai jautė kone besąlyginę meilę investavimui į nekilnojamąjį turtą, dabar dažnas investuoja kur kas plačiau. Investavimui populiarėjant, deja, atsiranda ir daugiau erdvės finansiniams sukčiams. Kita vertus, stiprėjant gyventojų finansinio raštingumo žinioms, stiprėja ir jų atsparumas apgaulėms.

Jau šį mėnesį dalies gyventojų sąskaitas pasiekė lėšos, gautos nutraukus kaupimą II pensijų pakopoje. Kaip rodo naujausias „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas, kas ketvirtas atsiimtą dalį sukauptų lėšų ketina investuoti. Tikėtina, kad jie gali būti atakuojami investicinių sukčių.

Schemos – ir įvairios, ir paveikios

Investicinio sukčiavimo problemos mastas – daugiau nei akivaizdus. Pinigų plovimo prevencijos kompentencijų centro duomenimis, investicinio sukčiavimo žala Lietuvoje 2025 m. siekė apie 4 mln. eurų.

Vienas dažniausių ir daugeliui atpažįstamų sukčiavimo būdų – telefoniniai skambučiai, kurie pasitelkiami ir investiciniam sukčiavimui. Šiuo atveju kalbama ne apie tariamą grėsmę banko sąskaitai, bet kvietimą investuoti į tokius fondus ar kitas priemones, kur, kaip teigia sukčiai, didelė grąža gaunama itin greitai ir be jokios rizikos. Taip besielgiantys nusikaltėliai siekia įgyti pašnekovo pasitikėjimą ir spaudžia jį į savo telefoną ar kompiuterį įsidiegti nuotolinio valdymo programėlę, kurios pagalba galėtų gauti prieigą prie  sąskaitų.

Jie taip pat gali raginti apsilankyti netikroje, tačiau gana profesionaliai padirbtoje internetinėje „investicinėje platformoje“, kurioje pateikiami sufabrikuoti investavimo rezultatų grafikai. Tam tikrais atvejais, sukčiai netgi gali pervesti nedidelę tariamų investicijų grąžą, kuri paskatintų investuoti dar daugiau. Ant tokio kabliuko užkibę žmonės dažnai ryžtasi investuoti negailint savo pinigų, netgi skolinasi, kad „uždirbtų“ daugiau.

Vilioja ir nauji formatai

Sukčių „investicijomis“ susidomėti kviečia ir ryškios reklamos socialiniuose tinkluose, ir žinomi žmonės. Tačiau pastarieji – ne realūs, o giliosios klastotės (angl. deepfakes). Dirbtinio intelekto pagalba sukurtuose vaizdo įrašuose Lietuvos ir pasaulio „įžymybės“, o tiksliau – netikri skaitmeniniai veidai, kviečia investuoti į, pavyzdžiui, auksą, kriptovaliutas ir pasinaudoti nauju „stebuklingu“ investavimo būdu.

Skamba per daug gerai, kad būtų tiesa? Taip ir yra, nes tai – sukčių pinklės. Jei anksčiau vaizdo klastotes buvo galima atpažinti pagal tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui, nenatūraliai atrodantys rankų pirštai, neįprasti akių, kūno judesiai, dabar jos – kur kas tikroviškesnės. Gali būti, kad nuotrauka, balsas ar vaizdo įrašas atrodo tikri, tad svarbu pasitelkti kritinį mąstymą ir patikrinti pristatomą informaciją kituose šaltiniuose.

Kuo viskas baigiasi? Sukčių apgaulėmis patikėję žmonės gali norėti atsiimti atiduotus pinigus, tačiau apgavikai arba jau būna visiškai dingę iš akiračio, arba visgi pasiūlo „grąžinti“ uždirbtą grąžą – už papildomus mokesčius. Pastarojoje situacijoje gali atsirasti ir tariami teisininkai, kurie giriasi neva padėję daugeliui susigrąžinti savo lėšas. Žinoma, pagalbos jie nesuteikia, o tiesiog išvilioja papildomas sumas.

Gali atrodyti, kad nuo finansinių sukčių nukentėję žmonės praranda tik pinigus. Vis dėlto, jie nukenčia ne vien finansiškai: nukentėjusieji patiria didelę moralinę žalą, kaltės ir gėdos jausmus.

Priemonių kovoje su investiciniu sukčiavimu – yra, bet reikia ir budrumo

Gali atrodyti, kad informacijos tiek apie sukčiavimo apraiškas, tiek ir būdus jų išvengti yra pakankamai. Tačiau keičiantis sukčiavimo metodams, jų intensyvumui, nuolatinė gyventojų edukacija – būtina. Ypač dabar, kai kasdieniame gyvenime vis labiau įsigali dirbtinis intelektas, kurio pagrindu sukurtos apgaulingos reklamos plinta socialiniuose tinkluose, elektroniniu paštu ar bendravimo programėlėse.

Kovoje tiek su įprastais sukčiavimo būdais, tiek su investiciniu sukčiavimu veiksmingiausios išlieka tos pačios priemonės. Paprasčiausia – kritinis mąstymas ir budrumas. Tai reiškia, kad kiekvieną gautą pasiūlymą reikia patikrinti, ypač, jei pasiūlymas investuoti gautas socialiniuose tinkluose. Jei kažkas skamba per daug gerai, kad būtų tiesa, labai tikėtina, tai yra apgaulė.

Atsargiai reikėtų vertinti ir draugų, artimųjų pasakojimus apie sėkmingas jų investicijas į menkai žinomas investavimo platformas. Gali būti, kad juos irgi apgavo sukčiai, tik jie dar to nežino. Todėl būtina oficialiuose šaltiniuose, pavyzdžiui, Lietuvos banko internetinėje svetainėje, patikrinti investavimo platformos teisėtumą. Oficialiai veikiančios platformos, investiciniai fondai, kiti investavimo paslaugų teikėjai privalo turėti galiojančias licencijas.

Sprendimą, kaupti toliau pensijai ar ne, priimti galima iki pat 2027 m. pabaigos. Šį laikotarpį, labai tikėtina, aktyviai sieks išnaudoti ir finansiniai sukčiai. Todėl svarbu neprarasti budrumo ir neskubėti priimti finansinių sprendimų, nes jūsų ramybė ir kritinis mąstymas – bene geriausia investicinio sukčiavimo prevencija.

Vis dėlto, jei supratote, kad patekote į sukčių pinkles, nedelsiant kreipkitės į savo banką ir policiją. Jūsų reakcijos greitis – labai svarbus, siekiant išvengti didesnių nuostolių.