Harris prieš Trumpą: kuris kandidatas į JAV prezidentus palankesnis rinkoms?

Po kelių savaičių lapkričio 5-ąją įvyks vieni svarbiausių rinkimų pasaulyje – JAV bus renkamas naujas prezidentas. Rinkiminė kova tarp dabartinės viceprezidentės Kamalos Harris ir buvusio prezidento Donaldo Trumpo itin arši, apklausose kandidatai eina koja kojon, net itin patyrę rinkimų stebėtojai nesiryžta prognozuoti nugalėtojo. Rinkų dalyviai irgi aktyviai stebi situaciją. Kandidatų ekonominiai pažadai itin brangūs ir skirtingi, todėl rinkimų baigtis gali turėti įtakos ir finansų rinkoms. 

Bent kol kas rinkas vis dar labiausiai veikia ekonominės naujienos – infliacija, situacija darbo rinkoje ir bazinės palūkanų normos. Rinkimai pernelyg artimi, kad investuotojai galėtų užtikrintai pasverti savo investicijas pagal rinkimų laimėtojo lūkesčius. Istoriškai, rinkimų laikotarpiu būdavo didelių svyravimų, tačiau dažniausiai jie būdavo gana trumpalaikiai. 

Neretai skirtumai tarp kandidatų atrodo ryškūs iš pirmo žvilgsnio, tačiau praktikoje ne itin skiriasi. Tiek D. Trumpas per ankstesnę kadenciją, tiek dabartinis JAV prezidentas Joe Bidenas vykdė protekcionistinę politiką Kinijos atžvilgiu ir gausiai skatino šalies ekonomiką fiskalinėmis priemonėmis. Šie ekonominės politikos aspektai nesikeis, nesvarbu kas laimės rinkimus lapkritį. Abiejų kadencijų metu sąlygos buvo palankios JAV verslui, o „S&P 500“ indeksas per abi kadencijas ūgtelėjo po 60-70 proc. 

Nors įprastai rinkimai neturi ilgalaikės įtakos JAV akcijų rinkų rezultatams, tačiau šį kartą baiminamasi, kad antra D. Trumpo kadencija bus radikalesnė ir gali reikšti JAV ekonominės politikos lūžį, kuris turėtų ilgalaikių pasekmių.

Protekcionistinė D. Trumpo darbotvarkė

D. Trumpas dažniausiai vertinamas kaip labiau palankus verslui kandidatas. Kaip laimėjus atrodytų jo darbotvarkė, nėra iki galo aišku. Tačiau tikimasi mažesnių mokesčių daugiau uždirbantiems, nuo 21 proc. iki 15 proc. sumažinto pelno mokesčio, atlaisvintų aplinkosauginių reikalavimų. Visi šie veiksniai bent jau trumpuoju laikotarpiu yra palankūs akcijų kainoms.
Be to, tikimasi, kad D. Trumpo protekcionistinė politika bus platesnė – liks ne tik aukšti muitai Kinijai, bet ir 10-20 proc. siekiantys muitai visoms prekybos partnerėms. Viena vertus, toks primityvus protekcionizmas padidintų vietos pramonės konkurencingumą, tačiau tai sukeltų papildomą infliacinį šoką, susilpnėtų JAV vartotojų perkamoji galia, kuri yra vienas iš pagrindinių JAV augimo šaltinių. 

Manoma, kad Trumpo ekonominės reformos galėtų padidinti valdžios finansų deficitą iki 8-9 proc., o tokia pinigų injekcija reikšmingai paskatintų ekonomiką tuo pačiu padidindama naujo kainų šoko riziką. Federalinis rezervų bankas (FED), tikėtina, turėtų taikyti aukštesnes bazines palūkanas, o obligacijų pajamingumas išaugtų.

Žvelgiant į atskirus sektorius, analitikai vertina, kad toks priemonių paketas būtų palankesnis mažesnėms pramonės įmonėms, kurios taptų konkurencingesnės dėl prekybos suvaržymų. Iškastinio kuro bendrovės gautų naudos iš laisvesnių aplinkosaugos standartų. Istoriškai D. Trumpo administracija buvo palanki ir finansų bei gynybos sektoriams. 

K. Harris žada evoliuciją, ne revoliuciją

Dažnai vertinama, kad ekonomika yra K. Harris silpnoji vieta ir jos kampanijoje mažiau kalbama apie ekonomines reformas. Jos ekonomikos planas didele dalimi žada tęsti jos pirmtako politiką, šiek tiek didinant mokesčių progresyvumą ir socialinės apsaugos finansavimą.

Savo kadencijos metu D. Trumpas laikinai sumažino pajamų mokesčius, K. Harris žada pratęsti šį sprendimą tik žemas ir vidutines pajamas uždirbančioms šeimoms, vadinasi, mokesčiai didėtų daugiau uždirbantiems. K. Harris taip pat ketina išplėsti socialinę pagalbą šeimoms su vaikais, įprastai demokratai daugiau dėmesio skiria ir sveikatos apsaugai. 

K. Harris prezidentavimo metu greičiausiai tęstųsi J. Bideno industrinė politika, demokratų administracija daug investuotų į atsinaujinančią energetiką ir infrastruktūrą. Būsto įperkamumo krizė yra reikšminga jos kampanijos tema. Kandidatė į JAV prezidentus ketina suteikti daugiau paramos pirmą būstą įsigyjančioms šeimoms bei įvykdyti teritorijų planavimo reformą numatant daugiau žemės sklypų gyvenamiesiems namams statyti. 

Harris ekonominis planas taip pat bus brangus ir deficitas išliks labai aukštas, tačiau greičiausiai žemesnis, palyginti su D. Trumpo pasiūlymais. Ekonomistai vertina, kad K. Harris planas kels mažiau spaudimo kainoms, todėl ir FED galėtų taikyti mažesnes bazines palūkanų normas, kas lemtų mažesnį obligacijų pajamingumą.

Manoma, kad demokratų planas būtų palankus sveikatos sektoriaus, statybų, atsinaujinančios energetikos bei technologijų kompanijoms. Abiejų partijų kandidatų planai numato reikšmingą ekonomikos skatinimą, kuris bus palankus JAV akcijų rinkai, tačiau sektoriai „laimėtojai“ tikėtina skirsis, priklausomai nuo rinkimų rezultato. 

Rinkų reakcijos už JAV ribų

Abu kandidatai, nors ir skirtingais būdais, bet ketina skatinti JAV ekonomiką. JAV akcijų rinka, tikėtina, fiksuotų gerus rezultatus prie abiejų kandidatų, bet to paties negalima pasakyti apie likusį pasaulį. 

Europos akcijų rinka dažnai jautriai reaguoja į JAV politinius įvykius. Pavyzdžiui, paaiškėjus, kad J. Bidenas laimėjo rinkimus, per savaitę Europos akcijų indeksas „Stoxx 600“ ūgtelėjo net 9 proc. D. Trumpo pergalė yra rizika Europos akcijų rinkai, nes būtent Europa būtų didžiausia intensyvesnių prekybos karų pralaimėtoja. Europos eksportuojančios bendrovės yra stipriai priklausomos nuo JAV rinkos, todėl didesni muitai smarkiai paveiktų jų finansinius rezultatus. 

Kinijos atveju yra kiek mažiau neapibrėžtumo, bet gerų naujienų mažoka. Abi partijos palaiko giežtą prekybos politiką su Kinija ir siekia kurti tiekimo grandines, kurios būtų nepriklausomos nuo Kinijos. Todėl rinkimų rezultatas iš esmės Kinijos situacijos nepakeis. 

Politikos įtaka rinkoms – sunkiai prognozuojama

Istoriniai tyrimai rodo, kad rinkimai neturi aiškios ilgalaikės įtakos investicijų grąžai. Kita vertus, jei kandidatų reformos, pavyzdžiui, nusisukimas nuo laisvos prekybos, iš esmės pakeistų JAV ekonomikos struktūrą, tai gali turėti ilgalaikių pasekmių finansų rinkoms. Kandidatų pažadai yra palankūs skirtingiems ekonomikos sektoriams, bet tai ne visada pavirsta gerais rezultatais biržoje. Pavyzdžiui, nors J. Bidenas buvo nepalankus naftos bendrovėms, jo prezidentavimo metu naftos ir dujų kompanijų akcijų kaina patrigubėjo.  
Kandidatų rinkiminiai pažadai toli gražu ne visada virsta sprendimais, todėl iš anksto teigti, kuris kandidatas bus palankesnis investuotojams, nėra lengva. Be to, reikia nepamiršti, kad kartu su prezidento rinkimais vyks ir rinkimai į Atstovų rūmus. Neatmestinas variantas, kad laimėtojai šiuose rinkimuose nesutaps. Jei taip nutiktų, išrinktam prezidentui būtų apribotos galimybės įgyvendinti kontraversiškas reformas ir reikėtų ieškoti kompromisų tarp demokratų ir respublikonų pozicijų. Rinkos, tikėtina, tokį scenarijų įvertintų palankiai, nes tai reikštų santykinį situacijos stabilumą.