Investuojančių gretos auga: kokios dažniausios pradedančiųjų klaidos?

Investicijos į nekilnojamąjį turtą lietuviams yra kone priimtiniausias investavimo būdas, o į vertybinius popierius yra investavęs tik mažiau nei kas dešimtas lietuvis. Tiesa, praėjusiais metais aktyviai į akcijas investuojančių gyventojų skaičius augo, o „Swedbank“ klientai sudarė net penkis kartus daugiau sandorių nei prieš metus. Kokias svarbiausias pamokas reikėtų išmokti ir kokių klaidų vengti pradedančiam investuoti? 

Vakarų valstybėse investavimas į vertybinius popierius yra populiariausia alternatyva kaupiantiems lėšas būstui, senatvei, vaikų išsilavinimui ar tiesiog norintiems turėti „pasyvias pajamas“, kitaip tariant, kad jau sukauptas gyventojų turtas generuotų pinigų srautus be papildomų kasdieninių pastangų.

Tai ypač aktualu šiandienos nulinių ir neigiamų palūkanų eroje, kuomet pačios saugiausios taupymo formos jokios teigiamos grąžos jau nebeduoda. Vis tik investavimas į vertybinius popierius gali atnešti ne tik teigiamos grąžos, bet ir nuostolių, todėl prieš pradedant investuoti būtina išmokti kelias paprastas pamokas.

Didelė grąža ir aukšta rizika – neišskiriama pora 

Pirmoji pamoka – nebūna didelės grąžos be didelės rizikos. Jei kažkas bando jums įrodyti, kad galite uždirbti dviženklę grąžą be jokios papildomos rizikos – meskite tokius pasiūlymus į šiukšlių dėžę. Įvairiausios finansinės piramidės ir kitokios sukčiavimo platformos uždirba pinigus, tačiau ne jums, o jų kūrėjams. 

Paklauskite savęs – jei kažkas turi unikalią idėją, išskirtinių įžvalgų ar neatrastų strategijų, kodėl jas bruka nepažįstamiesiems žmonėms. Beveik visos „išskirtinės galimybės be rizikos investuoti ir uždirbti“ yra ne galimybė uždirbti jums, o šansas jūsų pinigus paimsiantiems veikėjams pralobti. 

Dažniausiai tokiais egzotiškais pasiūlymais susigundoma norint greitai praturtėti – juk laukti pamažu kapsinčios investicinės grąžos taip nuobodu, visko norisi čia ir dabar. Tačiau toks nekantrumas investavimo procese yra pragaištingas ir veda prie perteklinės rizikos prisiėmimo, egzotikos paieškų ir, galiausiai, finansinių nuostolių.

Neinvestuokite pinigų, kurių neturite 

Antroji pamoka – investuokite tik tas lėšas, kurias turite. Galimybė investuoti pasiskolintus pinigus arba didesnę pinigų sumą, nei jūs turite, yra pradedančiojo investuotojo kelias į neigiamų patirčių ir praradimų pasaulį. 

Vis dažniau investavimo platformos suteikia galimybę pasinaudoti finansiniu svertu – kartais labai dideliu – ir tokiu būdu, galimai, uždirbti didelę grąžą iš nedidelių vertybinių popierių kainų pokyčių. Statistika rodo, kad absoliučiai daugumai investuotojų net ir po kelių sėkmingų bandymų tai baigiasi praradimais ir nuostoliais.

Meilė vienai išrinktajai laimės neatneš

Trečioji pamoka – tai diversifikacija arba investavimas į daugiau nei vieną instrumentą, kai investavimui skirtos lėšos paskirstomos į skirtingus vertybinius popierius, rinkas, įmones, instrumentus. 

Kartais gali atrodyti, kad suradote tą tikrąją aukso gyslą, ir visų investicijų nukreipimas į ją yra geriausia strategija. Ji gali pasiteisinti kurį laiką, gal net kelis kartus iš eilės, tačiau ilguoju laikotarpiu beveik visur ir visada sukuria prastesnį investicinės grąžos ir rizikos santykį.

Emocijos – nuolatinis palydovas, bet prastas patarėjas 

Ketvirtoji pamoka – žmonės yra neracionalios būtybės, besivadovaujančios ne logika, bet jausmais ir emocijomis, taip pat ir investavimo procese. Atskira ekonomikos mokslo šaka, taip vadinama elgsenos ekonomika, analizuoja įvairiausius kognityvinius šališkumus arba sistemines klaidas, kurias žmonės daro ieškodami informacijos, apdorodami ją ir priimdami sprendimus. 

Pavyzdžiui, pastebėta, kad priėmę sprendimą įsigyti kažkokios įmonės akcijų, investuotojai ieško ir seka informaciją, patvirtinančią jų priimto sprendimo teisingumą, tačiau ignoruoja naujienas ir nuomones, kurios rodo, kad buvo padaryta klaida. Emocijas ir kognityvinius šališkumus suvaldyti nelengva, bet reikia mokytis juos pažinti ir pažaboti.

Dvi emocijos – baimė ir godumas – tūno visų investuotojų galvose, ir abi jos yra brangių klaidų priežastis. Jei jaučiate poreikį kas valandą stebėti, vyksta finansų rinkose ir kaip pasikeitė jūsų investicinio portfelio vertė, tai jau ženklas, kad esate perteklinės rizikos kelyje. Investavimas turi būti periodinis, nuosaikus ir netgi nuobodus, o adrenalino ieškoti reikėtų kitose gyvenimo srityse. 

Ne viskas paaiškinama logika ir ekonomikos dėsniais

Iš ketvirtosios išplaukianti penktoji pamoka – priešingai nei galite perskaityti kai kuriuose vadovėliuose, rinkos nėra nei efektyvios, nei racionalios, o sunkiai logika, dėsniais ir patirtimi paaiškinami reiškiniai slypi kiekviename žingsnyje.

Šiemet matėme, kaip Elonui Muskui paraginus savo sekėjus naudotis žinučių siuntimo platforma „Signal“, niekuo su ja nesusijusios įmonės „Signal Analytics“ akcijos pabrango daugiau nei 10 kartų ir bent kelias dienas liko gerokai aukštesniame lygyje nei prieš šį nesusipratimą.

Panaši istorija nutiko ir prieš šešerius metus, kai mėgėjai investuotojai, norėdami investuoti į „Twitter“ akcijas, kuriomis dar net nebuvo prekiaujama biržose, akimirksniu 10 kartų pakėlė bankrutuojančios įmonės „Tweeter Entertainment“ akcijų kainą.

Mėgėjų investuotojų antplūdis ir oportunistinės nuotaikos gali išpūsti labai didelius ir ilgai neišsileidžiančius burbulus. Tačiau jei burbulus pastebėti lengva, numatyti jų sprogimo momentą – daug sudėtingiau. Todėl nereikėtų nei išnaudoti jų pūtimosi efekto, nei bandyti juos susprogdinti. Tokiais atvejais geriausia stebėti ir mokytis, stebint iš šalies.

Deja, ne visos pamokos yra nemokamos ir išmokstamos tik skaitant knygas. Kaip ir daugelyje gyvenimo sričių, giluminės žinios ir išmintis atsiranda iš realios veiklos, šiuo atveju – investavimo darant klaidas ir iš jų mokantis. Tam, kad šių pamokų kaina nebūtų per didelė ir labai skausminga, reikia neužmiršti penkių pirmųjų investavimo pamokų.