M. Laukevičius: JAV atsiveriantis palūkanų mažinimo langas intriguoja investuotojus

Investuotojai pagaliau sulaukė signalų iš JAV Federalinio rezervų banko (FED) dėl palūkanų mažinimo ir panašu, kad jų lūkesčiai šį kartą gali išsipildyti. Tikėtina, kad palūkanų mažinimas kitoje Atlanto pusėje galėtų įvykti rugsėjo mėnesį. Europoje stebimas ekonomikos augimas, o sparčiai kylantys atlyginimai gali paskatinti Europos Centrinį Banką (ECB) padaryti dar vieną stabtelėjimą palūkanų mažinimo cikle.

FED signalizuoja apie palūkanų mažinimą

Rinkos dalyviai itin laukė FED pirmininko Jerome'o Powello kalbos konferencijoje Džekson Hole, tikėdamiesi išgirsti daugiau žinių dėl palūkanų normų mažinimo ir nebuvo nuvilti. J. Powellas, nors tiesiogiai ir neįsipareigojo, pravėrė duris palūkanų normų mažinimui.

FED pirmininkas pasakė, kad nedarbo lygio ir kitų darbo rinkos rodiklių stabilumas „leidžia atsargiai svartyti apie politikos krypties pakeitimą“. Jis taip pat užsiminė apie norą nekreipti dėmesio į su tarifais susijusią infliaciją. „Svarbus klausimas pinigų politikai yra tai, ar šie kainų padidėjimai reikšmingai padidins nuolatinės infliacijos problemos riziką“, – sakė jis.

„Pagrįstas bazinis scenarijus yra tas, kad poveikis bus gana trumpalaikis – vienkartinis kainų lygio pokytis“, – kalbėjo FED vadovas. Po jo kalbos rinkos dalyviai palūkanų mažinimo tikimybę 0,25 proc. punkto rugsėjo FED susitikimo metu vertina 85 proc.

FED bazines palūkanų normas pradėjo mažinti praėjusį rudenį, tačiau greitai sustabdė baiminantis atgijusios infliacijos ir naujos JAV administracijos politikos poveikio šalies ekonomikai. Per 2025 m. bazinės palūkanos JAV nebuvo mažintos.

Muitai prisideda prie didesnės asmeninės infliacijos

Kalbant apie JAV administracijos politiką, Federalinės apygardos apeliacinis teismas praėjusią savaitę nusprendė, kad prezidentas Donaldas Trumpas, nustatydamas pasaulinius tarifus pagal nepaprastosios padėties įstatymą, viršijo savo įgaliojimus.

Nepaisant to, įvesti muitai lieka galioti iki Aukščiausiojo teismo sprendimo, tad neapibrėžtumas tęsiasi, o tarifų našta vis labiau perkeliama vartotojams.

Liepos mėnesį JAV vartotojų išlaidos padidėjo 0,3 proc. – daugiausia dėl pajamų augimo ir prekių paklausos. Pagrindinis asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas (PCE) pakilo iki 2,9 proc. – daugiausiai nuo vasario.

Paslaugų kainų indeksas išaugo iki aukščiausio lygio per pastaruosius 3 metus. Tuo metu JAV gamybos sektorius rugpjūtį augo sparčiausiu tempu per trejus metus. S&P Global“ duomenimis, gamybos pirkimų vadybininkų indeksas (PMI) šoktelėjo iki 53,3 punkto. Sudėtinis PMI, įskaitant paslaugų sektorių, pasiekė aukščiausią lygį šiemet.

Gamyklų produkcijos ir neužbaigtų užsakymų rodikliai pakilo iki aukščiausio lygio nuo 2022 m. vidurio, o užsakymų augimas paskatino samdymą. Užimtumo augimas buvo didžiausias nuo 2022 m. kovo, o tai rodo išliekančią vartotojų paklausą ir ekonominį aktyvumą.

Nuosaikus mažmeninės prekybos augimas

Mažmeninės prekybos milžinės „Home Depot“ pardavimai per antrąjį ketvirtį augo 1 proc. ir nepateisino analitikų prognozių. Nors bendrovė neseniai ėmėsi reikšmingų veiksmų, kad perorientuotų savo verslą į profesionalius klientus, būtent mėgėjai, kurie sudaro maždaug 45 proc. „Home Depot“ verslo, padėjo jai grįžti prie augimo. Finansų direktorius Richardas McPhailas pažymėjo, kad klientai atideda didesnius projektus, bet jų neatšaukia.

Kitos mažmeninės prekybos gigantės „Walmart“ ataskaita parodė, kad tarifų poveikis kainoms kol kas ribotas – kainos antrąjį ketvirtį pakilo 1 proc., tačiau atsargų papildymas gali paskatinti didesnį jų augimą. Bendrovė dalį padidėjusių sąnaudų absorbavo, o kitą – perkėlė klientams. Tai atkartoja, ką jau skelbė kitos įmonės – įvairios strategijos padėjo sumažinti tarifų poveikį, tačiau pagrindiniai sprendimai dėl kainodaros dar laukia ateityje.

Technologijų bendrovei „Nvidia“ paskelbus antrojo ketvirčio rezultatus, jos akcijų kaina smuko. Po dvejus metus trukusio dirbtinio intelekto paklausos šuolio dirbtinio intelekto lustų lyderė signalizavo apie sulėtėjimą. Prognozuotas pajamų augimas buvo mažesnis nei tikėtasi rinkoje, o D. Trumpo planuojami eksporto apribojimai į Kiniją kelia papildomą riziką.

Praėjusio penktadienio duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ indeksas paaugo 1,41 proc., „S&P 500“ laikotarpį baigė vos 0,17 proc. aukščiau, o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ susitraukė 0,81 proc.

Obligacijų rinkoje – politinių dramų atgarsiai

Euras stiprėja labiau nei prognozuota, o praėjus 15 m. po Graikijos krizės pasitikėjimas valiuta galiausiai yra sugrįžęs. Kaip pažymi „Swedbank“ analitikai, JAV dol. silpnėjimas atspindi rinkos lūkesčius dėl FED palūkanų mažinimo ir gali padėti JAV eksportui, tačiau tai didina Europos konkurencijos iššūkius.

Euro kursas per paskutines savaites kilo 0,21 proc. ir nusistovėjo ties 1,16 JAV dol. riba. Tuo metu svaro sterlingo kursas su doleriu nekito ir praėjusį penktadienį svaras buvo prekiaujamas už 1,35 JAV dolerio. Japonijos jena JAV dolerio atžvilgiu pabrango 0,57 proc. – iki 147 už JAV dolerį.

Įsitikinimas, kad D. Trumpo spaudimas FED sumažinti palūkanų normas bus sėkmingas, sumažino JAV ir Vokietijos 10 metų realių pajamingumų skirtumus iki žemiausio lygio nuo 2021 m. Jei FED sumažins palūkanų normas, tai susilpnins dolerį (kas, panašu, yra Baltųjų rūmų prioritetas) ir dar labiau sumažins Europos eksporto į JAV konkurencingumą.

JAV dviejų metų obligacijų pajamingumas krito iki 3,61 proc., 10 metų – iki 4,22 proc., o Japonijos 10 metų obligacijos pakilo iki 1,616 proc.

Europos rinkose stebimas augimas

Euro zonos privatus sektorius augo sparčiausiai per 15 mėn. gamybai įveikus trejus metus trukusį nuosmukį. „S&P Global“ sudėtinis pirkimų vadybininkų indeksas rugpjūtį pakilo iki 51,1, palyginti su 50,9 liepos mėnesį, ir dar labiau atitrūko nuo 50 punktų ribos, skiriančios augimą nuo susitraukimo. Analitikai prognozavo 50,6 punkto siekiantį rodiklį.

Nors paslaugų sektorius šiek tiek susilpnėjo, kaip ir buvo prognozuota, gamybos sektorius šoktelėjo iki 50,5, viršydamas lūkesčius dėl nedidelio sulėtėjimo ir užfiksuodamas pirmąjį augimą nuo 2022 m. birželio mėn. Vokietijos gamybos sektorius taip pat artėjo prie 3 metus trukusio nuosmukio pabaigos.

Per antrą 2025 m. ketvirtį Europoje sutartas atlyginimas, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 3,95 proc., per pirmą ketvirtį jo augimas sudarė 2,9 proc. Pinigų politikos formuotojai pageidaujamu laiko 3 proc. ribos neviršijantį atlyginimų augimą.

Šis skaičius paskelbtas praėjus vos dienai po to, kai euro zonos pirkimų vadovai pranešė apie atsigaunantį augimą, kurį lėmė prekybos susitarimas su JAV, o naujų užsakymų skaičius rugpjūtį nutraukė 14 mėn. trukusią mažėjimo tendenciją.

Žinia, kad darbo užmokestis visoje euro zonoje augo sparčiau, sustiprins argumentus prieš dar vieną palūkanų normų mažinimą. „Swedbank“ analitikų vertinimu, mažėja tikimybė, kad ECB keis palūkanų normas rugsėjo mėnesį.

Per paskutines dvi savaites Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas smuko 0,7 proc., Vokietijos „DAX“ indeksas – 1,7 proc., Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas augo 0,32 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ dviejų savaičių prekybą užbaigė padidėdamas 0,1 proc.

Išsipildžiusi pigesnės naftos prognozė

Prasidėjus rudeniui galima konstatuoti, kad 2025 m. pradžioje suformuotas rinkos dalyvių lūkestis dėl mažesnių naftos kainų išsipildė. Tai buvo vienas iš D. Trumpo tikslų, o neseniai įvykusiame posėdyje jis pozityviai atsiliepė apie naftos kainos kritimą iki kone 60 JAV dol. ribos ir išsakė lūkestį dėl tolesnio jos mažėjimo.

„Brent“ rūšies nafta šiais metais atpigo apie 10 proc., iš dalies dėl JAV prekybos karo. Tuo pat metu OPEC+ ir kitos šalys didina jos gavybą, todėl rinkoje gali formuotis perteklius. Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad 2026 m. rinkos turės absorbuoti pertekliaus apimtis. Jei prognozė pasitvirtins, naftos kaina gali sugrįžti ir prie 50 JAV dol. už barelį ribos, kaip kad pageidautų D. Trumpas.

Vis dėlto per paskutines dvi savaites „Brent“ nafta brango 2,23 proc. iki 67 JAV dol. už barelį, o JAV WTI – 2,09 proc., iki 64 JAV dol. už barelį. Aukso kaina per tą patį laikotarpį pakilo 3,46 proc. ir priartėjo prie 3 500 JAV dol. už unciją ribos.