Tyrimas: ko iš darbdavio tikisi skirtingų kartų atstovai?

Galimybė siekti karjeros renkantis darbdavį svarbi 6 iš 10 šiuo metu studijuojančių jaunuolių, tačiau jau į darbo rinką įsiliejusius darbuotojus karjeros perspektyva vilioja mažiau – šis veiksnys svarbus 45 proc. dirbančiųjų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Tad ko šiandien darbuotojai tikisi iš darbdavio ir kaip kinta jų lūkesčiai?

„Nors gauti konkurencingą atlyginimą svarbu ir studentams, ir jau konkrečioje darbo vietoje dirbantiems gyventojams, didesnių ambicijų auginti savo profesinius gebėjimus ir puoselėti karjerą turi dabartiniai studentai. Viena vertus, tai suprantama, nes iš studento statuso perėjus į darbuotojo gali kisti profesinių ambicijų lygis. Vis dėl to nevertėtų atmesti galimybės, kad noras tobulėti yra jaunosios Z kartos ypatybė ir išskirtinumas“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.

Kaip pastebi ekspertė, remiantis „LinkedIn“ ataskaita, jaunoji Z karta, tai yra, gimusieji 1997–2012 m., išsiskiria savo polinkiu nuolat mokytis ir tobulinti savo profesinius gebėjimus. Ataskaitos duomenimis, 2020 m. 67 proc. Z kartos atstovų skyrė daugiau laiko mokymuisi „LinkedIn“ platformoje nei 2019 m. Iš viso jie peržiūrėjo 50 proc. daugiau internetinių kursų valandų, palyginus su bet kurios kitos kartos atstovais.

„Greitai besikeičiančiame pasaulyje toks naujosios kartos imlumas ir gebėjimas mokytis skaitmeninėje erdvėje neabejotinai gali tapti didžiuliu pranašumu. Ypač turint mintyje tai, kad po 20 metų nemažai šiuo metu darbo rinkoje esančių profesijų jau gali nebeegzistuoti“, – kalba J. Bagdanavičiūtė.

Pandemija išaugino stabilumo poreikį

Kaip pastebi J. Bagdanavičiūtė, nors jaunoji karta nebijo profesinių ieškojimų ir yra linkusi dažniau keisti darbdavį, dėl pandemijos atsiradęs neužtikrintumas juos privertė labiau vertinti stabilumą.

„Apklausos rezultatai rodo, kad stabilų užimtumą svarbiausiu kriterijumi šiandien laiko 22 proc. studijuojančių respondentų, o 2018 m. stabilumą svarbiausiu kriterijumi nurodė žymiai mažiau − 16 proc. studentų“, − komentuoja „Swedbank“ atstovė.  

Tuo metu dirbantieji šį kriterijų vertina dar labiau – jį, kaip svarbiausią, išskiria 39 proc. dirbančių respondentų. Palyginimui, prieš trejetą metų taip manančių dirbančių respondentų skaičius siekė 28 proc.

Pasak J. Bagdanavičiūtės, galima pastebėti tendenciją, kad stabilumo labiau tikisi nekvalifikuotą darbą dirbantys darbuotojai, tuo metu informacinių ir komunikacijos technologijų bei kitų techninių specialybių atstovai stabilumui kelia mažesnius lūkesčius. 

„Šią tendenciją galima paaiškinti situacija darbo rinkoje. Jau ne vienerius metus informacinių technologijų studentai bei profesionalai yra vieni iš labiausiai geidžiamų darbuotojų darbo rinkoje ir, turint omenyje sparčią daugybės gyvenimo sričių skaitmenizaciją, ši tendencija greitu metu nesikeis“, – teigia J. Bagdanavičiūtė.

Labiausiai nori jausti rūpestį

Kaip rodo apklausos rezultatai, jau dirbantiems respondentams labiau nei apklausoje dalyvavusiems studentams yra svarbios papildomos naudos bei paskatos už gerus darbo rezultatus. Pastarąsias svarbiomis laiko, atitinkamai, 63 proc. dirbančiųjų ir 51 proc. besimokančiųjų.

„Jau į darbo rinką įsiliejusiems ir konkrečias darbo užduotis atliekantiems respondentams taip pat svarbiau jausti darbdavio įvertinimą. Šį kriterijų, kaip pagrindinį renkantis darbdavį, išskiria 27 proc. darbuotojų, o kaip jiems svarbų nurodo 74 proc. darbuotojų. Studentų atsakymai į šiuos klausimus pasiskirsto, atitinkamai, po 24 ir 69 proc.“, − sako „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė. 

Pasak J. Bagdanavičiūtės, tiek studentams, tiek jau dirbantiems respondentams vienodai svarbu justi, kad jie rūpi darbdaviui. Darbdavio rūpestį vienu iš svarbiausių kriterijų įvardija po 70 proc. abiejų grupių respondentų.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Kantar“. Tyrimo metu apklausti 492 studentai ir 1015 dirbančių šalies gyventojų nuo 15 iki 74 m. amžiaus.