Nuotolinis darbas: naujiems įpročiams susiformuoti reikia dviejų mėnesių

Pastarąjį mėnesį daugelio namai virto biurais. Skaitmeninės technologijos leido nesunkiai perkelti nemažą dalį darbų ir virtualius susitikimus į namų aplinką. Vieni prie šio pokyčio jau beveik įpratome, kitiems vis dar tenka ieškoti produktyvios veiklos recepto. Skaičiuojama, kad norint išsiugdyti bet kokį naują įprotį, tam vidutiniškai reikia skirti 62 dienas.

Šiuo metu jaustis neįprastai − natūralu

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šiuolaikiniam biuro darbuotojui reikalingas telefonas, kompiuteris, stabilus interneto ryšys, ir turint šiuos dalykus dirbti galima iš bet kur. Tačiau vis dėlto taip nėra. Kaip daugelis mūsų jau spėjo įsitikinti, aplinka ir aplinkybės taip pat turi didelę reikšmę. Todėl biuro pakeitimas namais yra reikšmingas pokytis, kurį esame linkę priimti skirtingai.

Darbas iš namų vieniems tampa galimybe laisviau planuoti savo dieną ir nuveikti daugiau. Nereikia kas rytą leisti laiko stresą keliančiose transporto spūstyse, dėmesio neblaško šalia telefonu garsiai kalbantys kolegos, galbūt lieka daugiau laiko, nes vyksta mažiau susitikimų. Dėl to atsiranda galimybių išmokti kažko naujo, imtis to, ką seniai planavome, bet vis nerasdavome laisvos minutės.

Kitiems yra priešingai – darbas namuose išmuša iš įprasto ritmo, neleidžia tinkamai susikaupti ar nubrėžti aiškios ribos tarp darbinių ir asmeninių reikalų. Tai gali sukelti daugiau nepasitenkinimo, nes atėjus dienos pabaigai manome, kad nepadarėme tiek, kiek planavome.

Bet kokiu atveju − naujos galimybės ar nesugebėjimas jų išnaudoti neturėtų virsti spaudimu sau. Visiškai normalu, jei nesidžiaugiame darbu iš namų ir šiuo metu norime grįžti į įprastą biuro aplinką. Yra paskaičiuota, kad norint išsiugdyti bet kokį naują įprotį, tam vidutiniškai reikia skirti 62 dienas.

Neseniai įžengėme į antrą nuotolinio darbo mėnesį, todėl daugelis mūsų dar mokomės dirbti namų aplinkoje ir ieškome geriausio recepto, kaip tą daryti produktyviai. Jei pertraukos metu norisi ne mokytis naują kalbą, o paspoksoti pro langą dešimt minučių, leiskime sau tokią pramogą ir dėl to nesigraužkime.

Naudinga ir toliau laikytis grafiko

Biure buvome įpratę dirbti laikydamiesi tam tikro darbo grafiko, kurio nereikėtų pamiršti ir dirbant namuose. Jei savo darbo dieną biure pradėdavome 8 ar 9 val. ryte, į tai turėtume atsižvelgti ir dirbdami iš namų.

Apskritai, namuose turėtume pabandyti susikurti tokią aplinką, kuri primintų darbinę. Tai yra, turėti darbui skirtą darbo vietą, o ne dirbti iš bet kurio namų kampo, būti tinkamai apsirengus, o ne vilkint pižamą, su kuria pabudome, nepamiršti padaryti įprastos pietų pertraukos. Vis dėlto darbo dieną namuose reikėtų traktuoti kaip darbą ir per pertraukėles nederėtų užsiimti serialų žiūrėjimu ar „neatidėliotinais“ buities darbais.

Tiesa, įprastą dienotvarkę gali smarkiai pakoreguoti namuose esantys maži vaikai, kurie reikalauja priežiūros ar pagalbos su mokyklinėmis užduotimis. Tokiu atveju tikėtis, kad mums pavyks išlaikyti įprastą darbo produktyvumą, yra nerealu. Todėl savo darbo grafiką turėtume priderinti prie kitų šeimos narių poreikių, o su savo antra puse susitarti dėl vaikų priežiūros pakaitomis.

Turėtume prisiminti, kad ir biure, ir dirbant iš namų mūsų sukuriama vertė nėra matuojama prieš kompiuterio ekraną praleistu laiku. Norėdami pasiekti kuo geresnių rezultatų, neturėtume visiškai atsiriboti nuo trukdžių namuose, o rasti būdų, kaip veiksmingai juos suvaldyti, kad per dieną galėtume turėti bent kelias nepertraukiamo darbo laiko atkarpas.

Ar reikia būti visada pasiekiamu?

Perteikti mintis ar lūkesčius tik el. paštu ar per susirašinėjimo programas užtrunka ilgiau, ir daugeliui tai pavyksta padaryti ne taip sklandžiai ar išsamiai, kai nėra galimybės papildyti informaciją gyvai. Todėl tokiais atvejais turime dar geriau apgalvoti tai, ką norime pasakyti kolegoms, ir tiksliau formuluoti savo užklausas ar užduotis.

Kalbant apie vaizdo skambučius, jiems turėtume iš anksto tinkamai pasiruošti, suplanuoti kelis pagrindinius dalykus, kuriuos reikia aptarti, ir pokalbio metu laikytis šio plano. Kadangi tokių virtualių susitikimų šiuo metu daugelis turi daugiau, galbūt verta standartinę susitikimo valandą trumpinti iki pusvalandžio.

Galiausiai, kai kas iš mūsų nuotolinį darbą vertina kaip nuolatinį buvimą „ant ryšio“. Jei gauname laišką iš kolegos ar kliento, į jį sureaguojame nedelsiant. Per pokalbių programą esame visada pasiekiami ir iš karto atrašome, o telefonas taip pat visada po ranka. Taip nebūdami darbo vietoje gyvai, per skaitmenines priemones bandome sudaryti įspūdį, kad visada esame darbe.

Bet toks neatidėliotinas reagavimas į kiekvieną užklausą taip pat gali varginti ir neleisti susikaupti svarbesnėms užduotims. Šiuo atveju taip pat galime sau leisti daugiau lankstumo pasirinkdami, į ką iš tiesų svarbu sureaguoti, o kas gali palaukti.

Ar pasiilgsime biuro?

Karantino laikotarpis vieniems suteiks galimybę išbandyti nuotolinį darbą, kitiems patobulinti anksčiau turėtus įgūdžius. Tuo metu darbdaviams, kurie iki šiol skeptiškai vertino tokio darbo galimybes, įrodys, kad žmonės gali pasiekti rezultatų ir nebūdami įprastoje darbinėje aplinkoje.

Be abejo, bus nemažai darbuotojų, kurie buvimo biure nepasiilgs. Tačiau nemažai daliai iš mūsų sugrįžimas į biurą reikš grįžimą į įprastą darbo ir gyvenimo ritmą. Tiek viena, tiek kita būsena yra suprantama ir visiškai normali.