Eksperto komentaras

Pandemija uždarė gyventojus namuose: kokių grėsmių bijome ir kokios nutinka iš tiesų

Pandemija uždarė gyventojus namuose: kokių grėsmių bijome ir kokios nutinka iš tiesų
Pavel Ladziato, „Swedbank“ privačių klientų tarnybos vadovas
2021-03-18

Pirmojo karantino metu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl pagrindinių grėsmių jų turtui atskleidė, kad žmonės dažniausiai baiminasi vagysčių (43 proc.) ir gaisro keliamo pavojus (38 proc.). Be to, net 2 iš 3 gyventojų tuo metu tikėjosi, kad dėl pandemijos vagysčių skaičius padidės. Ar tokie nuogąstavimai pasitvirtino?

Gyventojų nerimas dėl namų turto vagysčių ir gaisro yra suprantamas – šios nelaimės gali padaryti labai didelės žalos, tačiau kita vertus, jos įvyksta palyginti retai. Iš tiesų didžiąją dalį žalų namų turtui sukelia techniniai gedimai ir patys namų gyventojai. 

turto žala

 

Ši tendencija dar labiau išryškėjo per pandemijos metus, kai daugelis gyventojų buvo priversti praleisti kur kas daugiau laiko namuose, ir ne vienam savo namus teko pritaikyti ir mokymosi, ir biuro, ir sporto bei laisvalaikio poreikiams. 

Tai, kad visi šeimos nariai ėmė daugiau laiko leisti namuose, gerokai padidino namų turtui padarytos žalos atvejų skaičių. „Swedbank“ duomenimis, palyginti su ankstesniais metais, pernai buvo užfiksuota 24 proc. daugiau žalų įvairiems namų įrenginiams, tokiems kaip televizorius ar kompiuteris − tai sudarė pusę visų fiksuotų būsto draudimo žalų. 

Kitos iš dažniausiai praėjusiais metai pasikartojančių žalų buvo įvairios vandens sukeltos žalos, pavyzdžiui, potvynių, lietaus, trūkusių vamzdžių, sugedusios nuotekų sistemos. Tokios žalos sudaro apie trečdalį visų „Swedbank“ registruotų žalų. Tuo metu dėl vagysčių ar gaisro patirtų žalų atvejų skaičius praėjusiais metais iš esmės nepakito.

turto žala

 

Paradoksalu, kad prieš metus tik 6 proc. respondentų įžvelgė, kad pagrindinę grėsmę jų turtui galėtų kelti.... jų šeimos nariai. Suprantama, kad namiškių sukelta žala savo mastu greičiausiai neprilygs vagystės ar gaisro metu patirtai žalai. Nepaisant to, užtenka vieno neatsargaus judesio, kad bent kelis šimtus eurų kainuojantis buities prietaisas būtų nepataisomai sugadintas.

Sugadintų buitinių ar namų apyvokos prietaisų žala gyventojams atneša neplanuoto finansinio streso. Anksčiau minėtas gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad bent 40 proc. šalies gyventojų negalėtų iš savo einamųjų pajamų ar santaupų padengti netikėtai atsiradusių 300 eurų išlaidų remontui ar naujo prietaiso įsigijimui. 

Tai rodo, kad ta „naminė“ rizika nėra tokia jau nereikšminga ir lengvai išsprendžiama, todėl gyventojai pernai buvo linkę dar dažniau drausti savo turtą. Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, gyventojai per praėjusius metus turto draudimui skyrė 8 proc. didesnę sumą, 6 proc. išaugo ir automobilio savanoriško kasko draudimui skiriama suma. 

Remiantis „Insurance Europe“ duomenimis, vienas europietis ne gyvybės draudimo reikmėms per metus vidutiniškai skiria apie 700 eurų. „Swedbank“ skaičiavimais, Lietuvoje už ne gyvybės draudimo paslaugas vienas šalies gyventojas per 2020 m. sumokėjo apie 135 eurus. 

Nors nuo vakarų Europos šalių pagal draudimui skiriamas lėšas lietuviai atsilieka apie 5 kartus, visgi šalies gyventojai vis labiau linkę naudotis draudimo paslaugomis ir apsaugoti savo pajamas, būstą, automobilį ar kitą turtą. Praėjusieji pandemijos metai parodė, kad tai padeda apsisaugoti nuo tokių grėsmių, kurių neretai tikimės mažiausiai.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.