Valdas Sejavičius. Klausimai, į kuriuos svarbu sau atsakyti prieš priimant sprendimą dėl kaupimo II pensijų pakopoje

Prasidėjusi II pensijų pakopos reforma didelei daliai kaupiančiųjų tapo galvosūkiu: ką pasirinkti – malonumus čia ir dabar ar finansinę gerovę ateityje, sulaukus pensijos? Prieš priimant sprendimą, gyventojams rekomenduojama sau užduoti kelis esminius klausimus.

Ar tikrai žinau, ką darysiu su atsiimtais pinigais?

Jei svarstote nutraukti kaupimą II pensijų pakopoje tam, kad gautas lėšas išleistumėte pirkiniams, būsto remontui, automobiliui ar kelionėms, verta kritiškai įvertinti tokio sprendimo naudą ilguoju laikotarpiu. Tai gali atrodyti viliojanti galimybė šiandien, tačiau tikėtina, kad ji nebus palanki jūsų ilgalaikei finansinei gerovei.

Todėl prieš priimant sprendimą kaupti ar nekaupti svarbu objektyviai įsivertinti, ar lėšų atsiėmimas grindžiamas aiškiu ir finansiškai tvariu planu – pavyzdžiui, apsirūpinimu ateičiai pasitelkiant kitus ilgalaikius investavimo instrumentus. Šiuos sprendimus patartina pagrįsti skaičiavimais ir pasitarti su savo pensijų kaupimo bendrove, kuri alternatyva jums atneštų didžiausią galimą naudą ilguoju laikotarpiu. Jei planas apsiriboja didesnėmis išlaidomis šiandien arba mintimi „vėliau nuspręsiu, ką daryti su pinigais“, vertėtų stabtelėti ir neskubėti. Juk laiko apsispręsti yra pakankamai – iki 2027 metų pabaigos.

Ar suprantu, kiek ilgai gyvensiu?

Mūsų gyvenimo trukmė ilgėja. Jau dabar pensija sudaro maždaug penktadalį viso mūsų gyvenimo. Remiantis statistika, Lietuvos gyventojai pensijoje vidutiniškai praleidžia daugiau nei 18 metų (vyrai – apie 15 metų, moterys – apie 20 metų).

Gyvenimo sąlygoms gerėjant, tikėtina, kad ateityje šis laikotarpis ilgės dar labiau.

Skaičiuojama, kad norint išlaikyti įprastą gyvenimo kokybę, pensijoje pajamos turėtų siekti apie 70 proc. iki pensijos gautų pajamų. Jei nuspręsite atsiimti II pensijų pakopos lėšas ir jų toliau neinvestuosite, tikėtina, kad jūsų ateities pajamos bus gerokai mažesnės ir gali siekti tik apie 40 proc. dabartinių pajamų.

Kuo jaunesnis žmogus, tuo didesnė tokio sprendimo kaina, nes prarandamas ne tik pats kapitalas, bet ir sudėtinių palūkanų efektas. Kai pinigai lieka investuoti, uždirbta grąža kasmet didėja, o per 30–40 metų net ir nedidelės įmokos gali virsti reikšminga sukaupta suma.

Pavyzdžiui, jei 25 metų asmuo, uždirbantis vidutinį darbo užmokestį (2 375 eurus prieš mokesčius), šiemet pradėtų kaupti II pensijų pakopoje, iki pensijos per 40 metų, tikėtina, sukauptų beveik 300 tūkst. eurų. Tam tereikėtų skirti 3 proc. nuo mėnesinio atlyginimo (71,25 euro). Palyginimui, jei tą pačią sumą žmogus tiesiog atsidėtų kas mėnesį be investavimo, per 40 metų sukauptų apie 34,2 tūkst. eurų.

Ar atsiimtų pinigų „nesuvalgys“ infliacija?

Laikyti pinigus sąskaitoje ar grynaisiais gali atrodyti saugu, tačiau infliacija nuosekliai mažina jų vertę.

Jei atsiimtos lėšos nėra investuojamos, jų perkamoji galia po 10–15 metų gali būti gerokai mažesnė. Pavyzdžiui, jei 2010 m. būtumėte turėję 10 tūkst. eurų ir niekur jų neinvestavę, šiandien jų reali vertė tesiektų apie 5,7 tūkst. eurų – beveik pusę sumos būtų „suvalgiusi“ infliacija.

II pakopos pensijų fondų veiklos analizė rodo, kad jų ilgalaikė grąža istoriškai viršija infliaciją. Šiuose fonduose lėšos nėra tiesiog laikomos sąskaitose – jos investuojamos visame pasaulyje, o rizika valdoma atsižvelgiant į dalyvio amžių. Skaičiuojant nuo 2019 m., kai antroje pakopoje senuosius fondus pakeitė gyvenimo ciklo fondai, iki 2025 m. pabaigos jie sugeneravo apie +86,6 proc. investicinę grąžą.

Ar mano sprendimas nėra emocinis?

Reformos pradžia, viešos diskusijos, aplinkinių sprendimai ar socialinių tinklų nuotaikos gali paskatinti veikti impulsyviai. Elgsenos ekonomikos tyrimai rodo, kad tokiose situacijose sprendimai dažnai priimami vedini emocijų, o ne racionalaus vertinimo. Finansiniuose sprendimuose emocijos dažnai tampa prastu patarėju, o neskubėjimas – didesnę vertę kuriantis pasirinkimas.

Svarbu prisiminti, kad galimybė nutraukti kaupimą ir atsiimti dalį lėšų galioja iki 2027 metų pabaigos. Šį laiką verta išnaudoti prasmingai: palyginti skirtingus galimus scenarijus, pasinaudoti skaičiuoklėmis ir pasikonsultuoti su specialistais banke ar pensijų kaupimo bendrovėje.

Be to, reikia nepamiršti, kad galimybė atsiimti 25 proc. lėšų vieną kartą per visą kaupimo laikotarpį arba stabdyti įmokas neribotą skaičių kartų ir toliau likti II pakopos kaupime nėra apribota laike – ši galimybė galios ir po 2027 m. pabaigos.