Netikri darbo pasiūlymai, duomenų vagystės ir „sukčiai į namus“: nusikaltėliai vasarą nesnaudžia

Sukčiai vasarą neatostogauja. Šiuo metu specialistai fiksuoja įvairias į gyventojus nukreiptas jų schemas: nuo jau žinomo telefoninio sukčiavimo atvejų iki netikrų darbo pasiūlymų ir naujesnių skaitmeninių formatų – duomenis vagiančių programėlių. Nusikaltėliai gyventojus dažniausiai pasiekia per socialinius tinklus ir susirašinėjimo programėles, kur platina melagingus darbo pasiūlymus, reklamuoja kenkėjiškas programėles ar siunčia apgaulingas žinutes.
 

Iš šiuo metu fiksuojamų schemų ypač išsiskiria netikrų darbo pasiūlymų atvejai, kurių vasarą padaugėja dėl aktyvesnės sezoninių darbų paieškos. Tai nėra naujas sukčiavimo būdas, – sako „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė. Ji pabrėžia, kad sukčių naudojamos schemos dažnai kartojasi – nusikaltėliai taiko anksčiau naudotas, primirštas schemas, kurias pritaiko prie besikeičiančių aktualijų ar sezono. 

„Nestebina, kad dabar „į apyvartą“ grįžo netikro darbo schema – vasarą tokie pasiūlymai tampa ypač paveikūs, nes žmonės aktyviau ieško sezoninio darbo ar papildomų pajamų“, – pažymi Ž. Augonė. 

Melagingi darbo pasiūlymai dažniausiai skelbiami socialiniuose tinkluose. Tai dažniausiai būna reklamuojami skelbimai, kuriuose siūlomas  gerai apmokamas lengvas darbas iš namų, kuriam reikia vos 1–2 valandų per dieną ir dažniausiai nereikia jokio išsilavinimo. Susidomėjusiems siūlomos užduotys gali būti fizinės – dėžučių lankstymas, prekių pakavimas, arba skaitmeninės: viešbučių vertinimas, vaizdo įrašų peržiūra, prekių reitingavimas ir pan. 

Siekdami pelnyti susidomėjusiųjų pasitikėjimą siūlomu „darbo skelbimu“, sukčiai iš pradžių gali sumokėti gyventojams nedidelius „komisinius“ mokesčius po 5–20 eurų. Taip sukuriamas patikimumo įspūdis, o netrukus klientui nurodoma, kad norint „kelti lygį“ ir gauti pelningesnes užduotis, reikia susimokėti papildomai. Apgaulingais pasiūlymais susigundę gyventojai neretai perveda prašomas sumas į sukčių sąskaitas ir taip praranda savo pinigus.

„Specialistai ragina visada išlikti budriems naudojantis interneto svetainėmis ir atsargiai vertinti socialiniuose tinkluose platinamas nuorodas, per greitai nepasitikėti gaunamais pasiūlymais. Deja, praktika rodo, kad neatsargus gyventojų elgesys internete ir paveikūs nusikaltėlių modeliai gali greitai tapti lengva proga užsidirbti sukčiams, o ne gyventojams“, – sako Ž. Augonė.

Duomenis vagia per programėles

Gyventojai, susigundę internete reklamuojamomis programėlėmis, kurios žada papildomas funkcijas telefone, patrauklias paslaugas ar prieigą prie suaugusiesiems skirto turinio ir jas įsidiegę savo telefone, rizikuoja sukčiams perduoti jautrius duomenis ir patekti į sukčiavimo schemas. 

Sukčiavimo prevencijos specialistai ypač atkreipia dėmesį į apgaulingą „Tiktok18+“ programėlę. Žmonės ją atsisiunčia tikėdamiesi suaugusiems skirto turinio, tačiau ji fiksuoja ir nusikaltėliams perduoda duomenis apie vartotojo įpročius naudojantis finansinėmis paslaugomis. Remiantis jais vėliau vartotojams gali būti teikiami tvirtinimui nusikaltėlių suformuoti mokėjimai ar pavedimai.

Anot Ž. Augonės, ypač svarbu apie šią riziką informuoti ir artimuosius, kurie gali būti mažiau susipažinę su kibernetinio saugumo grėsmėmis. Įtarimų turėtų kelti bet kuri programėlė, kurią atsisiųsti siūloma per socialiniuose tinkluose pateiktas nuorodas ar trečiųjų šalių interneto svetaines, vengiant oficialių programėlių parduotuvių.

„Todėl gyventojams rekomenduojame programėles diegti tik iš oficialių jų parduotuvių ir periodiškai peržiūrėti, kokios aplikacijos yra įdiegtos jų telefone, pašalinti nenaudojamas ar įtartinas“, – sako Ž. Augonė.

Anot ekspertės, ne mažiau svarbu nuolat atnaujinti savo įrenginių operacines sistemas naujausia prieinama versija, nes šiandien nusikaltėliai ypač greitai pasinaudoja įrenginių saugumo spragomis.

Taktikos – kitos, tikslas – tas pats

Banko specialistai šiuo metu taip pat fiksuoja ir kitas vis dar plačiai naudojamas sukčiavimo schemas, viena kurių – vadinamieji „sukčiai į namus“. Dažniausiai ji prasideda telefono skambučiu, kurio metu gyventojas įtikinamas, kad jo pinigams ar banko sąskaitai gresia pavojus. Vėliau į namus atvyksta tariami policijos, banko ar kitų institucijų atstovai, kurie paima grynuosius pinigus, banko korteles su atskleistais PIN kodais. 

Nusikaltėlių pasakojimuose naudojama ir karo grėsmė. Žmonės kviečiami savo pinigus „investuoti” į auksą. Žinoma, nusikaltėliams atiduotas auksas netrukus pradingsta.

Aktyvų sukčių veikimą šiuo metu fiksuoja ir į gyventojų pranešimus reaguojančios tarnybos. Todėl gyventojai raginami išlikti budrūs, kritiškai vertinti netikėtus, per gerai skambančius pasiūlymus, neatskleisti savo finansinių duomenų ir nepasitikėti nepažįstamais asmenimis, prašančiais perduoti pinigus, asmens duomenis.

Kaip rodo naujausi Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys, per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje fiksuotas 3 261 sukčiavimo atvejis. Bendra gyventojų ir įmonių sukčiams pervesta suma per šį laikotarpį siekė 4,11 mln. eurų.

Daugiausia atvejų iš visų fiksuotų pagal sukčiavimo tipologijas sudarė suklastoti SMS arba el. laiškai (angl. phishing) – apie 41 proc. visų atvejų. Taip pat avansiniai mokėjimai ir investicinis sukčiavimas. Telefoninis sukčiavimas (85 atvejai), nors ir nebuvo gausus pagal atvejų skaičių, vertinant pagal gyventojų patiriamų nuostolių dydį išlieka viena žalingiausių sukčiavimo formų.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją