Artėjant atšilimui įspėja dėl galimų potvynių: kaip jiems pasiruošti

Šaltas sausis, per kurį Lietuvoje užšalo net didžiosios upės, padidino pavasarinių potvynių riziką. Atšilus orams, vandens lygis upėse gali kilti staigiai, ypač tose vietose, kur susidaro ledo sangrūdos. „Swedbank“ draudimo bendrovės ekspertai pabrėžia, kad potvynių sukeltos žalos gali viršyti ir 20 tūkst. eurų, bei pataria, kaip gyventojams pasiruošti kylančiam vandens lygiui.

„Pranešimų apie žalas sulaukiame ne tik dėl patvinusių upių, bet ir dėl staigiai tirpstančio sniego. Vanduo užlieja namų rūsius ir pirmuosius aukštus, sugadina vidaus apdailą, baldus, buitinę techniką, drabužius, taip pat kiemuose esančius įrenginius, pavyzdžiui, nuotekų valymo sistemas. Net ir trumpalaikis užliejimas gali sukelti didelių nuostolių, o vandeniui nuslūgus dažnai tenka susidurti su drėgmės, pelėsio ar elektros instaliacijos pažeidimų problemomis“, – vardija Laimonas Garbenčius, „Swedbank“ draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento vadovas.

„Swedbank“ draudimo bendrovės duomenimis, praėjusių metų sausį fiksuota keletas žalų dėl pakilusio upės vandens lygio ir staigiai tirpstančio sniego. Vienu atveju užlietas visas gyvenamasis sklypas su pastatais – tąkart atlyginta daugiau nei 23 tūkst. eurų siekusi žala. Kitais atvejais, vandeniui apsėmus gyvenamuosius namus, išmokos siekė 9–11 tūkst. eurų.

Iš viso pernai dėl tirpstančio sniego ir potvynių žalų klientams išmokėta apie 60 tūkst. eurų, o vidutinė žala sudarė apie 3,5 tūkst. eurų. Pasak eksperto, žalos dydis gali svyruoti nuo kelių šimtų iki kelių dešimčių tūkstančių eurų – priklausomai nuo to, kiek laiko vanduo laikosi patalpose ir kokį plotą užlieja.

Pasiruošti vertėtų dar prieš atšilimą

Didžiausia potvynių grėsmė pavasarį kyla vietovėse šalia upių, ypač ten, kur jos vingiuoja ar siaurėja – tokiose vietose dažniau formuojasi ledo sangrūdos. Draudikų vertinimu, šios vietovės dažniausiai yra Kauno, Klaipėdos, Tauragės apskrityse.

L. Garbenčius atkreipia dėmesį, kad gyvenantiems galimose potvynių zonose svarbiausia pasiruošti dar prieš prasidedant atšilimui. Remiantis ankstesnių potvynių patirtimi, rekomenduojama namuose turėti būtiniausias priemones, kurios padėtų pirmosiomis potvynio dienomis – neperšlampamą avalynę ir aprangą, geriamojo vandens, ilgai negendančių maisto produktų, būtinų vaistų, žibintuvėlį bei atsarginių elementų.

„Didelė dalis nuostolių kyla dėl vandens patekimo į žemiausias patalpas. Todėl dar prieš atšilimą rekomenduojama iš rūsių ir pirmųjų aukštų išnešti maisto atsargas, buitinę techniką, vertingus daiktus ir dokumentus, o baldus ir kitą turtą, jei įmanoma, pakelti aukščiau“, – sako L. Garbenčius.

Svarbiausia pasirūpinti saugumu

Potvynių metu ypatingą dėmesį būtina skirti saugumui. Svarbu žinoti, kaip tinkamai atjungti elektros tiekimą ir dujas, o užliejamose teritorijose esančius elektros įrenginius apsaugoti nuo vandens. Taip pat rekomenduojama pasirūpinti, kad galimai užliejamose vietose nebūtų laikomos pavojingos medžiagos – degalai, trąšos ar kiti chemikalai, galintys užteršti aplinką ir šulinius.

Ekspertai primena, kad potvynio metu nereikėtų bandyti važiuoti ar eiti per užlietas vietas, net jei vanduo atrodo negilus. Po vandeniu gali būti pažeista kelio danga, atviri šuliniai ar stipri srovė. Gavus oficialius perspėjimus ar nurodymus evakuotis, rekomenduojama jų laikytis ir nebandyti savarankiškai vertinti rizikos, ypač šalia upių, kai juda ledas ar formuojasi sangrūdos.

„Didžioji dalis potvynių nuostolių kyla ne dėl to, kad žmonės nežino apie riziką, o todėl, kad pasiruošimas atidedamas iki paskutinės minutės. Iš anksto apgalvoti veiksmai, paprastos prevencinės priemonės ir draudimo apsauga leidžia ne tik sumažinti materialinius nuostolius, bet ir greičiau grįžti į įprastą gyvenimą stichijai atslūgus“, – sako L. Garbenčius.

Išbandymai laukia ir vamzdžių

Po stiprių šalčių atėjęs atšilimas kelia grėsmę ir seniems ar nepakankamai prižiūrėtiems vamzdžiams bei jų sistemoms. Anot L. Garbenčiaus, praktika rodo, kad vamzdžių pažeidimai dažniausiai išryškėja ne didžiausių šalčių metu, o tada, kai orai pradeda šilti.

„Užšalus vandeniui vamzdynuose jo judėjimas sustoja, tačiau temperatūrai pakilus ledas ima tirpti ir vanduo vėl pradeda tekėti. Tokiu metu slėgis sistemoje gali atskleisti per šalčius susidariusius pažeidimus – net ir nedideli įtrūkimai gali greitai išsiplėsti, o vamzdžiai, neatlaikę apkrovos, trūksta. Dėl to būtent atšilimo laikotarpis dažnai tampa momentu, kai išryškėja per žiemą susiformavusios problemos“, – teigia ekspertas.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją