Dėl sukčių veiklos gyventojai neteko daugiau kaip 2,7 mln. eurų

Šią vasarą itin suaktyvėjo iš gyventojų pinigus išvilioti bandantys telefoniniai sukčiai, o įmonės nukentėjo nuo elektroninius susirašinėjimus užvaldžiusių piktavalių, rodo „Swedbank“ duomenys. Nepaisant vis naujais būdais atakuojančių sukčių, „Swedbank“ taikomos prevencinės priemonės banko klientams padeda išsaugoti vis didesnes sumas.

„Didžiausius nuostolius per pirmuosius septynis šių metų mėnesius gyventojai patyrė dėl telefoninių sukčių veiklos bei patikėję fiktyviais investavimo pasiūlymais. Tačiau dažniausiai gyventojams tenka susidurti su bandymais išvilioti asmeninius prisijungimo duomenis ar skatinimu atlikti pinigų pavedimą. Tam naudojami apgaulingi laiškai ar SMS žinutės, kuriomis atsiunčiamos suklastotos prisijungimo prie interneto banko ar mokėjimo nuorodos“, – sako Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.

Bandymai išvilioti asmens duomenis (angl. phishing) sudaro apie pusę visų „Swedbank“ pradėtų tyrimų dėl sukčiavimo, per septynis šių metų mėnesius tokiais atvejais gyventojų patirti nuostoliai sudarė apie 176 tūkst. eurų.

Pavojai atliekant mokėjimus

Kiek daugiau nei kas penktas sukčiavimo atvejis – pasitelkus netikrus išankstinius mokėjimus. Dažniausiai, tai situacijos, kuomet parduodamos neegzistuojančios prekės, pirkėjai jas užsisako, sumoka pinigus, tačiau siuntinio negauna arba sulaukia menkaverčio daikto. Tokiu būdu per septynis šių metų mėnesius banko klientai neteko beveik 253 tūkst. eurų.

„Tokiais atvejais yra sudėtinga padėti klientui, nes asmuo pats perveda pinigus ir iki supranta apgaulę, t. y. kol laukia tariamo „siuntinio“, praeina pernelyg daug laiko, kad būtų galima atšaukti mokėjimą ar imtis kitų veiksmų. Taigi, apsiperkant internete, patartina rinktis gerai žinomas ir saugias parduotuves, patikrinti atsiliepimus apie pardavėjus“, – vardija „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.

Didelės investicinės grąžos spąstai

Kitas itin populiarus sukčiavimo būdas – fiktyvūs investavimo pasiūlymai. Jais gyventojus viliojantys sukčiai žada itin didelį uždarbį per trumpą laiką, visus investavimo žingsnius asmens kompiuteryje atlieka patys, prieš tai paprašę įdiegti nuotolinio valdymo programėlę.

Nors tokie atvejai sudaro kiek mažiau nei penktadalį visų „Swedbank“ pradėtų tyrimų dėl sukčiavimo, gyventojų patiriami nuostoliai buvo santykinai dideli ir per septynis šių metų mėnesius sudarė beveik 544,5 tūkst. eurų.

„Sulaukus aktyvaus siūlymo investuoti, ypač, jei tai nežinoma investavimo platforma, asmuo ar įmonė, su kuriais anksčiau neturėta jokių reikalų, reikėtų atidžiai jį įvertinti. Prieš imantis aktyvių veiksmų taip pat patartina pasitarti su patirtį investavime turinčiais specialistais“, – pataria Ž. Augonė.

Telefoniniai sukčiai nesnaudžia

„Nuo birželio iki dabar stebime didesnį nei įprastai telefoninių sukčių aktyvumą. Nors apie telefoninius sukčius, atrodo, esame girdėję kiekvienas, jie ieško vis naujų taktikų apgauti žmones ir išvilioti asmens duomenis ar pinigus. Dėl jų gyventojai šįmet patyrė daugiausiai nuostolių – beveik 629 tūkst. eurų“, – sako Ž. Augonė.

Telefoniniai sukčiai gali apsimesti „Google“, banko, „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos ar teisėsaugos institucijų darbuotojais, prašyti atnaujinti kontaktinę informaciją, patvirtinti tapatybę, atskleisti prisijungimo duomenis, sumokėti baudą ar pradelstas įmokas.

„Svarbu atminti, kad nei bankų darbuotojai, nei valstybės institucijų darbuotojai patys neskambina ir neprašo pateikti prisijungimo ar asmens duomenų“, – primena „Swedbank“ ekspertė.

Įmonės neteko beveik milijono

Šiais metais „Swedbank“ užfiksavo 12 atvejų, kai sukčiai nusitaikė į įmonių pinigus. Dėl sukčiavimo įmonės šiais metais neteko daugiau nei 918 tūkst. eurų.

Dažniausiai pinigai pasisavinami sukčiams apsimetus įmonės vadovais ir paprašius atlikti mokėjimus. Taip pat – užvaldžius įmonės elektroninius susirašinėjimus su verslo partneriais ir atsiskaitymams už paslaugas ar prekes, nurodžius savo banko sąskaitą.

„Perėmę el. susirašinėjimą, sukčiai suklastoja sąskaitą faktūrą, nurodydami joje savo sąskaitos numerį, bei išsiunčia ją iš partnerių el. pašto arba iš specialiai tam sukurto panašaus į partnerio el. paštą adreso. Jei prekes perkanti įmonė neatkreipia dėmesio į pasikeitusį sąskaitos numerį, dažniausiai sąskaita yra apmokama ir pinigai atitenka sukčiams. Todėl įmonėms yra itin svarbu rūpintis informacinių sistemų apsauga bei darbuotojų edukacija apie galimus sukčiavimo būdus“, – kalba Ž. Augonė.

Iki šių metų liepos pab. dėl sukčių veiklos gyventojai neteko daugiau kaip 2,7 mln. eurų, visgi, „Swedbank“ taikomos prevencinės priemonės per tą patį laikotarpį banko klientams padėjo išsaugoti daugiau pinigų, nei buvo patirta nuostolių – 2,9 mln. eurų.