„Swedbank“: NT rinkai klestint, kainoms įsibėgėti neleis kaip niekada didelė butų pasiūla

„Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumas pirmąjį šių metų ketvirtį toliau sparčiai augo visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Stebimas ir besitęsiantis rezervacijų pirminėje rinkoje šuolis bei apskritai augantis visų sandorių skaičius rinkoje. Būsto įperkamumą ir toliau didins mažėsiančios palūkanos bei sparčiai augantys atlyginimai. Tuo metu būsto kainų augimui neleis įsibėgėti per pastaruosius kelis metus sukauptas neparduotų butų skaičius ir augsiančios statybų apimtys.

Auga ir įperkamumas, ir sandorių skaičius

„Swedbank“ skaičiavimais, vilniečiai šiuo metu vidutiniškai gali įpirkti šiek tiek didesnius nei 62 kv. m. butus, o per ketvirtį jų įperkamas plotas padidėjo net 6 kvadratiniais metrais. Kaune augimas buvo dar spartesnis – gyventojų įperkamumas čia išlieka geriausias tarp didžiųjų miestų ir viršija 95 kv. m. Tuo metu Klaipėdoje gyventojai vidutiniškai gali įsigyti beveik 88 kv. m. dydžio butus.

Visgi, nepaisant spartaus augimo, ekonomistai pripažįsta, kad bent kol kas gyventojų galimybės įsigyti būstą išliks prastesnės nei ilgalaikis istorinis vidurkis.

„Būsto rinkoje šiuo metu tęsiasi klestėjimo etapas – ir toliau stebime nuo praėjusių metų pabaigos itin išaugusį rezervacijų bei sandorių skaičių, vis daugiau gyventojų kreipiasi ir dėl būsto paskolos finansavimo. Visgi, dėl vis dar pakankamai žemo būsto įperkamumo, gyventojai neretai yra priversti koreguoti savo norus – pavyzdžiui, rinktis senesnės statybos būstus. Dėl tokių būstų šiuo metu yra sudaroma du trečdaliai visų sandorių Vilniuje. Palyginimui, 2021 metais tokie sandoriai sudarė apie 50 proc. Negana to, gyventojai dažnai priversti rinktis ir mažesnius ar toliau nuo centro nutolusius būstus. Visgi, noro įsigyti nuosavus namus tai nemalšina“, – būsto įperkamumo duomenis komentuoja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.

Būsto įperkamumas Vilniuje – žemiausias tarp Baltijos valstybių

Būsto įperkamumas Vilniuje, siekiantis kiek daugiau nei 62 kv. m., pirmąjį šių metų ketvirtį išlieka žemiausias tarp Baltijos valstybių. Taline gyventojai vidutiniškai gali įpirkti kiek daugiau nei 65 kv. m., o Rygoje, dėl itin didelio senų ir nerenovuotų daugiabučių skaičiaus, gyventojai gali įpirkti daugiau nei 100 kv. m. Visgi, nepaisant sąlyginai žemo įperkamumo, nekilnojamojo turto rinka Vilniuje atsigauna sparčiausiai.

„Turime kiek neįprastą situaciją, kai Vilniuje būsto įperkamumas yra žemiausias tarp Baltijos valstybių, bet tuo pačiu Lietuvos sostinėje turime ir sparčiausiai būstus pirkti skubančius pirkėjus, ypatingai žvelgiant į sandorius pirminėje rinkoje. Taline situacija pirminėje rinkoje yra gerokai sudėtingesnė, nes statytojų dėmesys pastaraisiais metais buvo koncentruotas į prestižinius rajonus ir prabangesnę butų klasę. Taigi, daugeliui pirkėjų įsigyti naujos statybos būstą tapo sunkiai įmanoma, o sandorių skaičius pirminėje rinkoje sudaro vos kiek daugiau nei dešimtadalį visų sandorių. Tuo metu Vilniuje matome, kad gyventojų pasirinkimas ir galimybės pirminėje rinkoje yra gerokai platesnės“, – sako G. Ilekytė.

Kainų augimui įsibėgėti neleis aukštas neparduotų butų skaičius

Lietuvos banko skaičiuojamas pasikartojančių sandorių indeksas rodo, kad per metus butai Klaipėdoje brango daugiau nei 10 proc. Kaune – 8 proc., o Vilniuje kainos beveik nesikeitė.

„Kainų spaudimui įtakos gali turėti augančios statybų sąnaudos, ypatingai atlyginimai. Visgi, rinkoje esantis didelis neparduotų būstų skaičius ir tempą išlaikančios statybos leidžia tikėtis, kad net ir stiprėjant paklausai bus išvengta didelių būsto kainų šuolių. Vilniuje neparduotų butų skaičius pirminėje rinkoje pasiekė didžiausią lygį per pastaruosius 7 metus. Čia gyventojai gali rinktis iš beveik 6000 butų“, – komentuoja G. Ilekytė.

Įperkamumą toliau kels mažesnės palūkanos ir augantys atlyginimai

Ekonomistai skaičiuoja, kad prie būsto įperkamumo augimo prisidėjo ne tik sparčiai augantys atlyginimai, bet ir mažėjančios palūkanos. Su būsto paskolomis dažniausiai siejamas 6 mėnesių Euribor nu piko sumažėjo beveik perpus ir šiuo metu nebesiekia 2,2 procento.

„Swedbank“ prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) bazines palūkanų normas šiemet kirps dar tris kartus, o metų pabaigoje jos sieks 1,5 procento. Taip pat prognozuojama, kad šiemet vidutinis atlyginimas Lietuvoje didės 9 proc., o 2026 metais augimas sulėtės iki 7,5 procento.

„Nors euro zonoje infliacija kol kas išliko virš 2 procentų tikslo, ją ir toliau mažins atpigusi nafta bei gamtinės dujos, toliau krentančios Kinijos eksporto kainos. Tuo pat metu tikėtina, kad antrąjį šių metų pusmetį daugelyje pasaulio ekonomikų pasimatys neigiamos didesnių importo tarifų pasekmės – lėtesnis vartojimo augimas ar net jo nuosmukis, o tai paskatins ECB toliau mažinti pinigų kainą“, – prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nuomos grąža dar sumažėjo

„Swedbank“ skaičiuojama nuomos grąža ir toliau mažėjo visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei išlieka žemesnė nei istorinis vidurkis. Šis rodiklis parodo, kokią būsto kainos dalį sudaro metinės pajamos iš jo nuomos. Šiuo metu Vilniuje nuomos grąža siekia 4,7 proc., o Kaune ir Klaipėdoje – apie 5,5 procento.

„Dabartinė nuomos grąža išlieka maždaug procentiniu punktu mažesnė už istorinį vidurkį ir net sumažėjus palūkanoms daugeliui investuotojų nėra labai patraukli. Todėl tikėtina, kad artimiausiu metu didžioji dalis pirkėjų išliks pirmojo, o ne investicinio, būsto pirkėjai. Pastaraisiais metais būsto nuomos kainos kilo lėčiau nei jų pardavimo kainos, tai rodo, jog struktūrinio būsto trūkumo nėra, o tai turėtų slopinti būsto kainų augimą“, - komentuoja N. Mačiulis.