Estai lenkia mus tris kartus: kodėl Lietuvos verslas nenaudoja kredito kortelių?

Lietuva išsiskiria santūriu kredito kortelių naudojimu ne tik tarp gyventojų, bet ir versle. Naujausia Pasaulio banko statistika rodo, kad lietuviai turi vieną mažiausių kredito kortelių skaičių Europos Sąjungoje. Panaši tendencija matoma ir verslo segmente – Baltijos šalių palyginimas rodo, kad Lietuvoje įmonės šį finansinį įrankį naudoja gerokai rečiau nei kaimyninėje Estijoje.

„Swedbank“ duomenimis, Estijoje kredito korteles turi apie 11 proc. aktyvių banko verslo klientų, Latvijoje – apie 5 proc., o Lietuvoje – apie 4 proc. Net ir tarp didžiųjų verslo klientų, kurie įprastai labiau linkę naudotis šia finansine priemone, matomi reikšmingi skirtumai: Estijoje šio segmento klientai kredito korteles naudoja daugiau nei dvigubai dažniau nei Lietuvoje, Latvijoje – pusantro karto aktyviau.

Stereotipai vis dar veikia sprendimus

Viena iš priežasčių, kodėl verslo kredito kortelės vis dar nėra plačiai naudojamos – gajūs stereotipai apie jų paskirtį. Dalis įmonių kredito kortelę vis dar sieja pirmiausia su skolinimusi ar apyvartinių lėšų stygiumi. Vis dėlto, praktika rodo, kad versle ji dažnai naudojama ne kaip skolinimosi, o kaip kasdienių finansų valdymo priemonė.

Tai ypač matyti smulkesnėse įmonėse, kuriose dalis verslo išlaidų vis dar apmokamos asmeninėmis kortelėmis – pavyzdžiui, už reklamą socialiniuose tinkluose, kurą ar susitikimus su verslo partneriais. Tokiu atveju tenka rinkti čekius ir papildomus dokumentus, o tai didina administracinę naštą.

Verslo kortelės šią problemą padeda išspręsti. Debeto kortelės naudojamos atsiskaitymams tiesiai iš įmonės sąskaitos, o kredito kortelės su limitu leidžia išlaidas pirmiausia padengti iš kredito limito ir vėliau jas apmokėti įmonės lėšomis. Tai padeda aiškiau atskirti finansinius srautus, užtikrina skaidrumą ir palengvina apskaitą. Be to, kredito kortelės dažnai yra būtinos tokioms paslaugoms kaip kelionių rezervacijos ar automobilių nuoma, todėl tampa universaliu įrankiu įmonės pirkimams.

Taip pat vis dar galima išgirsti nuomonę, neva, verslo kredito kortelę gauti yra sunku. Tai – netiesa. Situacija rinkoje keičiasi. Atliepiant pradedančio verslo poreikius, jau siūlomi sprendimai, leidžiantys kredito kortelėmis naudotis ir ankstyvoje įmonės veiklos stadijoje.

Keičiasi verslo išlaidų struktūra

Kredito kortelių reikšmė versle pastaraisiais metais didėja ir dėl to, kad keičiasi pačių įmonių išlaidų struktūra ir kanalai. Vis daugiau mokėjimų vyksta skaitmeninėje erdvėje – už reklamos kampanijas socialiniuose tinkluose, programinės įrangos prenumeratas ar kitas platformas, kuriose atsiskaitymui dažniausiai reikalinga kredito kortelė. Praktika rodo, kad ji versle dažniausiai naudojama gana kasdienėms reikmėms – kelionių ir transporto paslaugoms, reklamai, programinei įrangai ar automobilių eksploatacijai.

„Swedbank“ duomenys atskleidžia, kad aktyviausiai kredito korteles naudoja didmeninės ir mažmeninės prekybos, gamybos, profesinių paslaugų, transporto bei informacijos ir komunikacijos sektoriaus įmonės. Tai gana skirtingi sektoriai, tačiau juos vienija viena tendencija – auganti smulkių, bet dažnų skaitmeninių mokėjimų dalis.

Būtent šiose srityse ir matyti didžiausias neišnaudotas potencialas Lietuvoje. Estijos patirtis rodo, kad kredito kortelė versle gali tapti ne tik papildoma finansavimo galimybe, bet ir kasdieniu atsiskaitymo įrankiu, leidžiančiu paprasčiau valdyti įmonės išlaidas ir finansinius srautus.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją