Eksperto komentaras

Metai su atvirąja bankininkyste: kokių pokyčių tikėtis klientams?

Metai su atvirąja bankininkyste: kokių pokyčių tikėtis klientams?
Gediminas Misevičius, „Swedbank“ Atvirosios bankininkystės partnerysčių vadovas
2020-11-13

Praėjusį rudenį visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo antroji Mokėjimo paslaugų direktyva (PSD2), siekiant skatinti konkurenciją finansinių paslaugų sektoriuje ir vartotojui naudingų paslaugų kūrimąsi. Prabėgus vieneriems metams direktyvos nauda šiandien jau yra įgavusi ryškesnius kontūrus − vartotojams atsiveria naujos galimybės, kurias bene aktyviausiai rinkoje ėmėsi kurti bankai. Tad ko per pastaruosius metus buvo pasiekta ir išmokta ir ko galima tikėtis artimiausioje ateityje?

PSD2 direktyva paskatino bankus ir elektroninių pinigų įstaigas atverti savo sistemas ir duomenis kitiems paslaugų teikėjams, sukuriant vadinamąją programinio ryšio sąsają (API). Be to, finansų rinkos dalyviams, norintiems pasiekti šias sistemas ir duomenis, nebeliko poreikio sudarinėti sutarčių vieni su kitais dėl bendradarbiavimo – jiems pakanka gauti licenciją iš Lietuvos banko. Šie pakeitimai pateisino lūkesčius, nes rinkoje ėmėsi rastis ir naujų paslaugų teikėjų, ir iki tol nematytų patogumų vartotojams.

Iš teorijos į realybę – radosi naujų paslaugų 

Aktyviai ruoštis atvirosios bankininkystės erai pradėta dar prieš porą metų, ir 2019 m. sausį „Swedbank“ vieni pirmųjų Europoje leidome trečiųjų šalių įrankiams „kalbėtis“ su mūsų sistemomis. Toks sprendimas pasiteisino – per pastaruosius metus „Swedbank“ API sąsają integravo 55 paslaugų tiekėjai iš 14 šalių, tarp jų „Klarna“, „Neo Finance“, „Paysera“ ir kiti. 

Šiuo metu Lietuvos vartotojai ir paslaugų teikėjai, palyginus su kitomis Europos šalimis, yra vieni aktyviausių atvirosios bankininkystės naudotojų. Nuo praėjusių metų rugsėjo, kai įsigaliojo PSD2, naudojantis „Swedbank“ API sąsaja buvo įvykdyta daugiau kaip 7 mln. mokėjimų už daugiau kaip 440 mln. eurų. Kas mėnesį įvykdomų mokėjimų suma paauga po 5–20 procentų.

Galimybių PSD2 atvėrė ne tik kitiems paslaugų teikėjams, bet ir patiems bankams. Pavyzdžiui, „Swedbank“ tapo vienais pirmųjų rinkoje, kurie savo klientams suteikė galimybę matyti kitame banke turimos sąskaitos likutį, taip pat iš jos atlikti pavedimą liekant šio banko interneto banko aplinkoje. Tad klientas gali patogiai valdyti keliuose bankuose turimas sąskaitas iš vienos aplinkos.

Naudos iš atsivėrusios rinkos gavo ir verslas – interneto parduotuvėms buvo pristatytas el. mokėjimų surinkimo įrankis. Jis leidžia priimti el. mokėjimus iš kitų bankų ar aptarnauti atsiskaitymus populiariomis mokėjimo kortelėmis pasirašius vos vieną sutartį su „Swedbank“. 

Apskritai, atviroji bankininkystė paskatino bankus labiau žvelgti ir į naujas partnerystes su finansinių technologijų startuoliais, ieškoti jų kuriamų sprendimų, kurie galėtų „draugauti“ su bankinėmis sistemomis, siekiant pagerinti paslaugas ar patirtį vartotojams. 

Aukštesni reikalavimai saugumui

PSD2 į finansų sektorių atnešė ne tik naujų paslaugų. Ji paskatino žymiai saugesnę ir patikimesnę aplinką mokėjimams inicijuoti. Tą lemia du dalykai – naudotis atvirosios bankininkystės galimybėmis gali tik licencijuoti rinkos dalyviai, o kiekvieną veiksmą, įskaitant pinigų pavedimą ar mokėjimą, turi patvirtinti pats klientas, naudodamas jam įprastą autentifikacijos metodą. 

Iki atsirandant PSD2 buvo pradėję plisti sprendimai, ypač už Lietuvos ribų, kai paslaugų teikėjai naudojo abejotino saugumo ir technologinio pažangumo sprendimus mokėjimams inicijuoti, pavyzdžiui, vadinamąjį automatizuoto ekrano informacijos paėmimo metodą (angl. screen-scraping). 

Šis būdas buvo laikomas pilkąja zona, nes vartotojas savo bankinius duomenis vesdavo paslaugų teikėjo sistemoje, o tų teikėjų veikla nebuvo deramai prižiūrima. Be to, šiuo būdu prisijungę paslaugų teikėjai turėjo galimybę matyti visą kliento informaciją interneto banke, ir tik nuo jų geranoriškumo priklausė, kiek tos informacijos buvo paimama. 

Tačiau naujoji direktyva paskatino pereiti prie saugių būdų, nes teikėjai turi licencijuotis, o reguliuotojai vis griežčiau vertina galimą jų technologinį pažeidžiamumą. Saugumo neužtikrinantys tiekėjai rizikuoja prarasti licenciją bei prieigą prie bankų API, todėl tam skiria daugiau dėmesio. 

Ką reiktų tobulinti? 

Su naujosiomis taisyklėmis gyvename jau metus, ir per šį laiką paaiškėjo, ką būtų galima tobulinti siekiant skatinti dar spartesnį progresą. Viena iš sričių – tai dar aiškiau suvienodinti bankų API. Tai leistų trečiosioms šalims greičiau paleisti naujas paslaugas, nes nebereikėtų sukurto sprendimo pritaikyti prie kiekvieno banko specifikos. 

Antra, pilnai įgyvendinti praėjusiais metais įsigaliojusią direktyvą turėtų siekti visi bankai – iš to laimėtų galutiniai vartotojai, kurie gautų visa apimančias paslaugas.

Trečias svarbus aiškumo reikalaujantis dėmuo – tai naujai kuriamų sprendimų suderinamumas su vartotojo duomenų apsaugos reikalavimais (BDAR). Pastebime, kad bankų ir trečiųjų šalių požiūris kartais išsiskiria – bankai prioritetu laiko duomenų saugumo reikalavimus, o trečiosios šalys kartais linkusios direktyvą interpretuoti savaip, siekdamos didesnio patogumo vartotojui. Aiškesnis nurodymų reglamentavimas leistų išvengti kylančių klausimų. 

Atviro verslo modelio traukinys įsibėgėja 

Jei pažvelgtume į pastaruosius du dešimtmečius, kiekviena nauja technologija pavertė finansų paslaugas vis labiau prieinamas. Bankomatai leido žmonės išsigryninti pinigų nebeužsukant į banko padalinį, skambučių centrai ir interneto bankas leido naudotis paslaugomis nuotoliniu būdu, o išmaniojo telefono programėlė banko paslaugas padarė prieinamas telefonu. 

Nors atviroji bankininkystė jau padarė reikšmingų pokyčių finansinių paslaugų sektoriuje, ji neabejotinai toliau skatins banko paslaugų integraciją. Pavyzdžiui, vartotojas jomis galės pasinaudoti pačioje prekybos ar paslaugos vietoje, jam nebereikės atskirai prisijungti prie bankinės aplinkos. 

Apskritai, matome, kad atviroji bankininkystė leidžia bankines paslaugas padaryti dar artimesnes vartotojui ir pagerinti jo patirtį. Visai neseniai pristatę galimybę vartotojams prisijungti prie interneto banko kliento tapatybę patvirtinant biometriniais duomenimis išmaniuoju telefonu, tuo pačiu suteikėme tokią galimybę mūsų API sąsajoje. Tuo siekiame, kad klientui būtų paprasta ir patogu naudotis mūsų paslaugomis nepriklausomai nuo elektroninio kanalo, kuriuo jis jungiasi prie banko. 

Atviresnio bankų verslo modelio tendencija būdinga ne tik Lietuvai ir Europos Sąjungai, bet plinta ir kitose šalyse. Kaip nurodo verslo konsultacijų bendrovė KPMG, ši idėja skinasi kelią ir Australijoje, Kanadoje, Naujoje Zelandijoje, Meksikoje, Argentinoje, Japonijoje ir kitose šalyse. Kokių naujų paslaugų vartotojams atneš ši progresyvi finansų sektoriaus transformacija, parodys laikas, tačiau tikrai aišku, kad atviresnės bankininkystės modelio traukinys įsibėgėja.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.