„Swedbank“ ekonomikos apžvalga: tęsiantis pandemijai – ekonomikos spurtas

Sparčiai plintanti koronaviruso delta atmaina ekonomikos atsigavimo nepristabdė − „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad pasaulio BVP šiais metais augs 6 procentais, o Lietuvos augimo prognozę padidino iki 4,2 procento. Šiemet stebimas infliacijos šuolis turėtų būti laikinas, o pagrindiniai vidutinio laikotarpio iššūkiai – darbuotojų trūkumas ir sėkmingas ES paramos įdarbinimas. 

Virusas plis, tačiau griežtų karantinų pavyks išvengti 

Rengdami makroekonominių rodiklių prognozes, „Swedbank“ ekonomistai rėmėsi prielaida, kad Sars-Cov-2 viruso delta atmaina bei, tikėtina, kitos atmainos plis, tačiau skiepai užtikrins efektyvią pagalbą užkertant kelią blogiausioms pasekmėms. Daugelyje Vakarų valstybių, kuriose didelė gyventojų dalis jau pasiskiepijo, bus išvengta iki šiol taikytų ekonominės, socialinės ir edukacinės veiklos suvaržymų.  

„Išlieka rizikos, susijusios su pavojingesnių viruso atmainų plitimu, tačiau labiausiai tikėtina, kad bus išvengta griežtų karantinų ir užteks švelnių socialinių apribojimų. Daugelis valstybių pripažins, kad, pavyzdžiui, mokyklų uždarymas ir nuotolinis mokymasis ne tik galimai padeda stabdyti viruso plitimą, bet turi labai neigiamų ilgalaikių pasekmių, susijusių su moksleivių gebėjimais, socialiniais įgūdžiais ir psichologine sveikata“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Spartus augimas − dar bent kelerius metus

Nepaisant besitęsiančios pandemijos, daugelyje Vakarų valstybių gyventojai ir verslai prisitaikė prie naujos realybės, todėl vartojimas ir ekonominis aktyvumas grįžo į prieš pandemiją buvusį lygį. Tačiau daugelis valstybių vis dar taiko įvairias fiskalines bei monetarines skatinimo priemones, todėl „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad spartus augimas tęsis bent artimiausius dvejus metus.

„Šiuo metu augimas ir perspektyvos atrodo tikrai šviesios, tačiau išlieka nemažai rizikų. Naujos viruso atmainos gali dar labiau padidinti jo plitimą ir pavojingumą, o tai neigiamai paveiktų lūkesčius bei paklausą. Tačiau nemažesni sukrėtimai galimi ir pasiūlos pusėje – viruso proveržiai besivystančiose šalyse priverčia stabdyti gamyklas, sutrikdo uostų veiklą, didina daugelio žaliavų ir komponentų kainas bei kaitina ir taip jau didelę infliaciją“, − rizikas vardina N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, JAV ir euro zonoje skiriami milžiniški finansiniai ištekliai žalios ir skaitmeninės infrastruktūros vystymui ne tik paskatins šių šalių ekonomikos augimą artimiausiais metais, bet ir sukurs didesnį augimo potencialą ateityje. 

„Prie investicijų ir vartojimo augimo prisidės ir centriniai bankai, kurie kol kas vengia užsiminti apie galimą palūkanų normų kilimą. Tikėtina, kad JAV federalinių rezervų sistema palūkanų normos kitais metais dar nedidins. Kadangi per didelės infliacijos rizika euro zonoje dar ilgai išliks maža, prognozuojame, kad ECB bazines palūkanas pirmą kartą pakels tik 2024 metų antroje pusėje. Deja, itin žemos palūkanos ne tik skatina įmonių investicijas, bet ir pakelia kai kurių finansinių aktyvų kainas į netvarias aukštumas“, − sako N. Mačiulis.

Ar Lietuvos ekonomika kaista?

„Swedbank“ ekonomistai šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę padidino iki 4,2 procento, o kitų  metų prognozę sumažino iki 3,5 procento. Panašus ekonomikos augimas prognozuojamas ir tolimesnėje ateityje – tam turės įtakos ir rekordinė ES parama, ir spartaus atlyginimų augimo skatinamas gyventojų vartojimas. 

„Šiemet Lietuvos ekonomika spurtavo greičiau, nei buvo tikėtasi – prie to prisidėjo itin didelė lietuviškų prekių paklausa eksporto rinkose, entuziastingas gyventojų vartojimas ir, panašu, atsigaunančios investicijos. Vis tik nepaisant artėjančio didelio ES lėšų antplūdžio, kitais metais augimas turėtų sulėtėti – iki pusės procentinio punkto augimo „suvalgys“ transporto paslaugų eksporto į Baltarusiją kritimas bei mažėsiantis eksportas į Kiniją. Vis tik šie du veiksniai turės neigiamų pasekmių tik mažai daliai įmonių ir bus išvengta didesnių iššūkių visai ekonomikai, užimtumui ir valstybės finansams“, − komentuoja Nerijus Mačiulis.

„Swedbank“ prognozuoja, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis augs daugiau nei dešimtadaliu, o artimiausius dvejus metus augimas sulėtės tik nežymiai. 

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, ženkliai koreguojama kainų augimo prognozė – vidutinė metinė infliacija ir šiemet, ir kitais metais turėtų siekti 3,7 procento. Tačiau, ekonomisto vertinimu, ši didesnė infliacija dar nereiškia, kad Lietuvos ekonomika perkaista – trys ketvirtadaliai dabartinės infliacijos yra susiję su brangesnių žaliavų importu ir padidėjusiomis elektros bei dujų kainomis.

„Laisvų darbo vietų skaičius pakilo į rekordines aukštumas, ir netolimoje ateityje ši problema įmonėms taps dar opesnė. Darbuotojų trūkumas didina jų derybinę galią, dėl to stebime vieną sparčiausių atlyginimų augimų visame regione. Tačiau visi kiti veiksniai rodo, kad Lietuvos ekonomikos augimas išlieka tvarus – užsienio prekybos perteklius tebėra didelis, skolų ir pajamų santykis yra stabilus, būsto įperkamumas nesumažėjęs. Perkaitimo rizika išlieka, bet jo galima išvengti“, − apibendrina N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomikos apžvalgą anglų kalba bei kitų pasaulio šalių prognozes galima rasti čia: https://www.swedbank-research.com/english/archive.csp