Lietuviai dažniau patiria didesnius nuostolius, bet vis dar pasikliauja santaupomis: kuo skiriamės nuo kaimynų?

Artimųjų sveikata ir gyvybė, finansiniai sunkumai ar galimos pačių sveikatos problemos kelia didžiausią nerimą Baltijos šalių gyventojams. Daliai jų tai jau reiškė ir realius finansinius nuostolius, o pastarieji Lietuvoje dažniau būna didesni nei kaimyninėse šalyse. Vis dėlto, kai kalba pasisuka apie pasirengimą netikėtoms situacijoms, išryškėja aiškus skirtumas, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas.

„Nors gyventojų nerimo priežastys visame regione labai panašios, jų pasirinkimai, kaip valdyti rizikas, skiriasi. Lietuvoje vis dar vyrauja požiūris, kad netikėtus finansinius nuostolius pavyks padengti iš savo santaupų, tačiau tai ne visada užtikrina realų finansinį saugumą, ypač susidūrus su didesnio masto netikėtumais“, – sako Gediminas Marius Pakeltis, „Swedbank“ draudimo produktų platinimo vadovas.

Anot tyrimo, Lietuvoje santaupas kaip pagrindinį sprendimą įvardija apie trečdalis gyventojų, o draudimu netikėto įvykio atveju kliautųsi tik kas ketvirtas. Tuo metu Latvijoje situacija priešinga: čia maždaug kas trečias gyventojas pirmiausia remtųsi turimu draudimu, o santaupas mini maždaug kas penktas. Estijoje draudimas taip pat įvardijamas dažniau nei santaupos – juo kliautųsi trečdalis gyventojų, kai santaupas mini kiek mažesnė dalis.

Lietuviai dažniau teigė patyrę didesnius nuostolius

„Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad netikėtus finansinius nuostolius per pastaruosius trejus metus patyrė reikšminga dalis Baltijos šalių gyventojų. Su tokia situacija susidūrė apie 26 proc. gyventojų Lietuvoje, 32 proc. Estijoje ir 43 proc. Latvijoje. Jų patirti nuostoliai dėl netikėtų įvykių dažniausiai siekė nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.

Lietuvoje dažniausiai minėti 600–2000 eurų siekę nuostoliai – tokio dydžio sumas nurodė maždaug kas penktas gyventojas. Latvijoje dažniausiai minėti mažesni nuostoliai – iki 300 eurų (22 proc.), o Estijoje didžiausia dalis gyventojų nurodė patyrę 300–600 eurų dydžio finansinius nuostolius (24 proc.).

„Lietuvos gyventojai dažniau nurodė patyrę ir didesnes žalas – daugiau nei 4000 eurų siekusią sumą įvardijo 15 proc. gyventojų, kai Latvijoje tokių buvo 9 proc., o Estijoje – 7 proc. Daugeliui namų ūkių tai yra reikšminga suma, galinti gerokai apsunkinti finansinę situaciją, ypač jei tam iš anksto nepasiruošta“, – sako G. M. Pakeltis.

Tuo metu „Swedbank“ draudimo bendrovės duomenys rodo, kad per praėjusius metus vidutinė ne gyvybės draudimo išmokos suma Lietuvoje ir Latvijoje buvo kiek daugiau nei 1,1 tūkst., Estijoje – 1,5 tūkst. eurų. Didžiausia praėjusiais metais Baltijos šalyse išmokėta suma už vieną Estijos gyventojo turtui padarytą žalą viršijo 130 tūkst. eurų. Didžiausia išmoka Lietuvoje už turtui padarytą žalą siekė 125 tūkst. eurų.

Pasirengimas netikėtiems įvykiams dažnai nepakankamas

Pasak eksperto, santaupos gyventojams neretai atrodo patikimiausias sprendimas netikėtiems atvejams, nes jos suteikia kontrolės jausmą – tai aiškiai suvokiamas finansinis rezervas, kuriuo galima remtis prireikus. Tačiau rimtesni įvykiai, tokie kaip sveikatos problemos ar nelaimės, dažnai pareikalauja gerokai didesnių sumų nei planuota, todėl vien santaupų ne visada pakanka, o finansinė našta gali tapti rimtu iššūkiu. Šią situaciją atspindi ir gyventojų finansinio rezervo dydis – „Swedbank“ duomenimis, tik kiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) klientų šių metų pradžioje turėjo didesnę nei 500 eurų siekiančią finansinę pagalvę.

„Šie skaičiai rodo, kad pasirengimas netikėtiems finansiniams nuostoliams dažnai yra nepakankamas. Net ir turint santaupų, jų gali nepakakti didesnio masto įvykiams, o dalis gyventojų apskritai neturi jokio finansinio rezervo. Taigi, susidūrus su netikėtais finansiniais nuostoliais, reikšmingai daliai gyventojų tenka ieškoti papildomų sprendimų“, – sako G. M. Pakeltis.

Reprezentatyvų Baltijos šalių gyventojų tyrimą 2025 m. gruodžio mėn. ir 2026 m. vasario mėn. „Swedbank“ užsakymu atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas. Apklausoje Lietuvoje dalyvavo 1009 respondentai, Latvijoje 1004 respondentai, o Estijoje 1007 respondentai. Tyrimo rezultatai reprezentuoja 18–64 metų amžiaus šalies gyventojų nuomones ir vertinimus.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją