Pasiruošimo mokyklai maratonas baigtas, bet ar pagalvojote apie kišenpinigius?

Kelios praėjusios savaitės daugeliui tėvų buvo tarsi pasiruošimo mokyklai maratonas. Nuslūgus mokyklinių prekių karštligei, metas pagalvoti apie kitus dalykus – pavyzdžiui, kišenpinigius. Kiek jų duoti vaikui? Ar verta pinigais atsidėkoti už gerus pažymius? O gal motyvuoti sumokant už namų ruošos darbus?

Kišenpinigiai gali tapti puikia priemone mokyti vaikus atsakingai tvarkyti savo finansus, planuoti asmenines išlaidas ir formuoti pirmuosius pinigų valdymo įgūdžius. Svarbu, kad kišenpinigių davimas būtų nuoseklus ir leistų vaikui patirti, kaip planuoti išlaidas, priimti sprendimus ir susidoroti su pasekmėmis.

„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta tėvų apklausa rodo, kad kišenpinigių dydis mokyklinio amžiaus vaikams svyruoja nuo 16 iki 100 eurų per mėnesį. 7–10 metų vaikams daugiausia tėvų (28 proc.) skiria 16–30 eurų, 11–15 metų vaikams – 31–50 eurų (29 proc.), o 16–19 metų paaugliams – 51–100 eurų (35 proc.). Įprastai, kartu su amžiumi auga ir vaikų poreikiai, todėl natūralu, kad didėja ir kišenpinigių suma. Augant šiai sumai, vaikas gali priimti vis daugiau finansinių sprendimų, todėl įgūdį atsakingai naudotis pinigais svarbu ugdyti nuo pat mažens.

Gerus įpročius padeda ugdyti reguliarumas

Apklausa rodo, kad mokyklinio amžiaus vaikai kišenpinigių dažniausiai gauna reguliariai – kartą ar du per savaitę. Tokiu dažnumu kišenpinigių duoda trečdalis (33 proc.) tėvų, auginančių 7–10 m. amžiaus vaikus, beveik pusė (45 proc.) tėvų, turinčių 11–15 m. vaikus, ir daugiau nei trečdalis (37 proc.) tėvų, auginančių 16–19 m. paauglius. Reguliarus kišenpinigių davimas yra pagirtinas įprotis – jis padeda vaikams mokytis planuoti savo išlaidas.

Reguliarumas taip pat sudaro puikią galimybę padėti vaikams nusistatyti finansinius tikslus ir mokytis jų siekti. Vienas paprasčiausių būdų tą padaryti – taupymas. Tėvai gali padėti vaikams apskaičiuoti, kokią dalį gaunamų kišenpinigių jie galėtų atsidėti, kad palaipsniui sukauptų reikiamą sumą savo norimam tikslui. Taupymo procesą dažnai palengvina galimybė matyti, kaip auga santaupos. Mažesniems vaikams pravers fizinė taupyklė, o vyresniems – savo finansus patogiau sekti skaitmeninėse sąskaitose.

Svarbu atskirti, kas yra pareiga, o kas – papildomas darbas

Daugiau nei 60 proc. tėvų kišenpinigių vaikams ir paaugliams duoda be ypatingos progos – savo nuožiūra. Nemaža dalis pinigų skiria ir tada, kai vaikai jų paprašo: taip daro 43 proc. tėvų, auginančių 7–10 m. vaikus, 37 proc. – turinčių 11–15 m. paauglius, ir 45 proc. 16–19 m. jaunuolių tėvų.

Penktadalis 7–15 m. amžiaus vaikų tėvų pinigų jiems duoda už gerus pažymius ir atliktus namų darbus. Dalis tėvų taip pat pinigais atsidėkoja vaikams už buities darbus namuose ar gerą elgesį. 22 proc. tėvų sumoka savo 11–15 m. vaikams už tokius darbus kaip automobilio nuplovimas ar perdažyta tvora.

Finansinė paskata gali būti puiki motyvacija vaikui, tačiau labai svarbu aiškiai atskirti, kas yra pareiga, o kas – papildomas darbas. Už kasdienes atsakomybes, tokias kaip kambario tvarkymas ar šiukšlių išnešimas, pinigai neturėtų būti mokami – tai vaiko indėlis į bendrą šeimos gerovę. Tuo metu už darbus, kurie nėra jo įprastų pareigų dalis, galima sutarti finansinį atlygį.

Taip pat šeimoje naudinga kalbėtis apie pinigus: jaunesniems vaikams galima papasakoti apie neapgalvotus pirkinius, o vyresniems – apie finansinius iššūkius, su kuriais susiduriate. Tokie pokalbiai padeda formuoti tvarų požiūrį į pinigus ir geriau suprasti, kaip su jais elgtis. Svarbu prisiminti, kad vien diskusijų nepakanka – vaikai pirmiausia mokosi iš tėvų pavyzdžio. Tad jei tėvų finansinė elgsena prieštaraus bandomai diegti vaikams – greičiausiai norimo rezultato nebus pasiekta.