„Swedbank“ mini 200 metų: mažai žinomi banko istorijos faktai Švedijoje ir Lietuvoje

Vienas iš Lietuvos bankininkystės rinkos lyderių „Swedbank“ šiemet žymi 200 metų sukaktį. Šiandien bankas yra pagrindinis finansų partneris beveik 8 mln. gyventojų ir verslo įmonių Baltijos jūros regione. Jo paslaugomis naudojasi šimtai tūkstančių lietuvių, tačiau mažai kas žino apie šio banko ištakas Švedijoje ar istoriją Lietuvoje. Tad pateikiame keletą įdomiausių faktų iš banko praeities.

Pirmasis Švedijoje taupomasis bankas

Daugeliui gali būti sunku patikėti, bet prieš 200 metų Švedija buvo viena skurdžiausių Europos šalių, o jos gyventojai, kurių didžioji dalis vertėsi žemės ūkiu, vos sudurdavo galą su galu. Tiems, kam pavykdavo susitaupyti pinigų, saugiai atsidėti juos juodai dienai buvo sunku – bankų tiesiog nebuvo. Tad žmonės už santaupas pirkdavo brangesnius daiktus, pavyzdžiui, sidabrinius šaukštus ir saugodami nuo ilgapirščių užkasdavo juos slaptoje vietoje.

Todėl 1820 m. vakarų Švedijos mieste Geteborge atidarytas pirmasis taupomasis bankas, kuris tapo „Swedbank“ pirmtaku, tam tikra prasme sukėlė nedidelę revoliuciją. Šis bankas leido paprastiems žmonėms net ir nedidelėmis sumomis įnešti ir atsiimti pinigų. 

Beje, tuometis bankas buvo kitoks, nei mes įsivaizduojame – jis buvo įkurtas banko steigėjo namuose, kuris čia pat ir priimdavo klientus.

Pirmoji klientė – trimetė mergaitė

Pirmąja tuometinio „Swedbank“ kliente tapo trejų metų mergaitė Carolina Bernhardina Hammardahl, atvykusi į banką su tėvais. Per pirmuosius veiklos metus bankas turėjo 741 klientą. 

Santūrų banko startą vėliau lydėjo spartus augimas. Šalyje plėtėsi miestai, o jų savivaldybės įrenginėjo kanalizacijos sistemas, gatves, sveikatos priežiūros įstaigas. Šiuos projektus ir finansuodavo taupomieji bankai. Tad praėjus kiek daugiau nei šimtmečiui – 1928 m. – visoje Švedijoje veikė beveik 500 taupomųjų kasų-bankų. 

Šimtametis ąžuolas

„Swedbank“ logotipe matomas ąžuolas lygiai prieš šimtą metų 1920-aisiais buvo sukurtas kaip taupomųjų bankų simbolis. Menininko Akke Kumlien sukurtoje logotipo pradinėje versijoje puikavosi užrašas, atspindintis ąžuolo reikšmę: „Tvirtai įsišaknijęs į saugumą, kurį suteikia santaupos“. Šiuo užrašu buvo akcentuojama taupymo svarba finansiniam žmonių saugumui.

Ilgainiui ąžuolo simbolis evoliucionavo, kol įgavo dabartinę savo išvaizdą. 

Taupymas – ir vaikams, ir suaugusiems

XX a. viduryje Švedijoje taupomieji bankai ėmėsi organizuoti taupymo klubus darbovietėse – čia darbuotojai susitikdavo atlyginimo mokėjimo dieną ir kartu įnešdavo indėlių. Bankai taip pat plėtė savo veiklą ir ėmėsi teikti konsultacijas ne tik taupymo, bet ir įvairiais kitais finansiniais klausimais, užsiėmė edukacija. Pavyzdžiui, kaip valdyti finansus gyvenant nesusituokus, kaip išspręsti turto klausimus skiriantis ir panašiai. 

„Swedbank“ pirmtakai taip pat pradėjo rūpintis finansiniu vaikų švietimu. Nuo 1926 m. iki pat šių dienų leidžiamas žurnalas apie tvarią finansinę elgseną 9-11 m. amžiaus moksleiviams.

Krizė, paskatinusi taupomųjų bankų susijungimą

1990 m. Švediją užklupusi finansinė krizė paveikė visą šalį, įskaitant ir šalies taupomuosius bankus. Patirti nuostoliai paskatino vienuolika didžiausių šalies taupomųjų bankų susijungti ir sukurti bendrą įmonę-banką „Sparbanken Sverige“.

Dar po 5 metų, „Sparbanken Sverige“ susijungė su „Föreningsbanken“, kuris vienijo žemės ūkio kooperatyvų kredito draugijas, bei tapo „FöreningsSparbanken“. Galiausiai, 2006 m. „FöreningsSparbanken“ visuotiniame akcininkų susirinkime pritarė banko pavadinimo keitimui į „Swedbank“.

Technologijos, palengvinusios gyvenimą

Dar iki tapdamas „Swedbank“, bankas siekė siūlyti gyventojams patogias paslaugas. Iš pradžių jis siūlė namuose laikomas pinigų saugojimo dėžutes, o iš jų lėšas surinkdavo dviračiais ir autobusais atvykstantys banko darbuotojai. Tačiau prasidedanti technologijų plėtra suteikė naujų galimybių. 1977 m. išleista „Minuten“ – pirmoji bankomatų sistema Švedijoje ir viena pirmųjų pasaulyje, kuri buvo prijungta prie interneto. 

Klientams pradėtos siūlyti mokėjimo kortelės, o devintajame dešimtmetyje pasirodė „SparbankenDirekt“ – vienas pirmųjų Švedijos telefoninių bankų. Internetinė bankininkystė sukurta 1995 metais. O pirmoji „Swedbank“ mobilioji programėlė pasirodė 2012-aisiais. Reaguojant į klientų poreikius, pastaraisiais metai ypač daug naujovių pasiūlyta atsiskaitymų srityje, pavyzdžiui, bekontakčiai atsiskaitymai telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu. 

Perėmė Lietuvos taupomąjį banką

Lietuvoje „Swedbank“ istorija prasidėjo 2005 m., kai jis įsigijo tuometinį Baltijos šalių banką „Hansabank“. 

„Hansabank“ užėmė reikšmingą vietą Lietuvos finansų rinkoje, nes jis dar 2001-aisiais dalyvavo valstybinio Lietuvos taupomojo banko (LTB) privatizavime. LTB anuomet buvo didžiausias bankas pagal padalinių tinklą ir antras pagal valdomą turtą. Bankas turėjo 1,5 mln. klientų, o jo metinis išduotų paskolų portfelis siekė 804 mln. litų (apie 230 mln. eurų). Palyginimui, 2019 m. „Swedbank“ Lietuvoje išduotų paskolų portfelis siekė 6 mlrd. eurų.

Įsigijęs „Hansabank“, „Swedbank“ įžengė išsyk į visas tris Baltijos šalis, kurios šiandien yra banko namų rinkos.

Dėmesys tvarumui

2019 m. „Swedbank“ tapo vienu pirmųjų bankų, pasirašiusių Jungtinių Tautų atsakingos bankininkystės principus, siekdamas prisidėti prie tvarios ateities. Bankas smarkiai sustiprino dėmesį pinigų plovimo prevencijai, atsakingam skolinimuisi. 

Pastaraisiais metais „Swedbank“ taip pat plečia žaliąsias iniciatyvas, kuriomis skatina mažinti poveikį aplinkai. Tarp iniciatyvų – ir investicijos į tvarių verslų fondus, ir patrauklesnės sąlygos įsigyti aplinkai draugišką automobilį ar įsirengti saulės jėgainę.

Praėjus 200 metų nuo pirmojo „Swedbank“ pirmtako taupomojo banko atidarymo gyvenimas pasikeitė. Tai, kas 1820 m. buvo vertinama kaip revoliucija – pinigų įnešimas į banką, dabar yra pats natūraliausias dalykas pasaulyje. Tačiau gyventojų supratimas, kad siekiant finansinio saugumo yra būtina taupyti, yra lygiai toks pat svarbus ir šiandien. Todėl „Swedbank“ Lietuvoje skiria daug dėmesio ir investuoja į finansinę edukaciją – yra įkūręs „Swedbank“ Finansų institutą, finansų edukacijos centrą „Finansų laboratorija“, šiais metais išleido šeimos finansų valdymo knygą „Pinigai ir kiti Gilučių šeimos reikalai“.