Nerijus Mačiulis. Keturių valandų darbo savaitė

Pasvarstymai trumpinti darbo savaitę nėra nauji nei vadovėliuose, nei praktikoje. Keturių dienų darbo savaitės idėja yra populiari, daugelis mūsų tikrai nesiskųstume ilgesniu savaitgaliu, tačiau bandant ją įgyvendinti nacionaliniu mastu lauktų nemažai nepageidautinų šalutinių efektų.

Prieš beveik du dešimtmečius amerikietis verslininkas, investuotojas ir gyvenimo būdo vadybininkas Tim Ferris išleido knygą „4 valandų darbo savaitė“. Taip – keturių valandų, o ne keturių dienų! Ši knyga yra ne praktinių karjeros patarimų rinkinys, o labiau gyvenimo filosofijos minčių kratinys. Autorius siūlo perrašyti „sėkmės“ apibrėžimą, automatizuoti savo darbą, atsisakyti savo kasdieninėje veikloje 80 proc. neefektyviausių funkcijų bei sutelkti dėmesį tik į likusius 20 proc., duodančių daugiausiai grąžos. Skamba patraukliai, tik ne visai aišku, kaip tokias rekomendacijas pritaikyti chirurgui, ugniagesiui ar autobuso vairuotojui.

Be to, autorius siūlo suprasti, kad „laikas ir laisvė yra svarbiau nei pinigai“, „turtas yra ne tik pinigai, bet ir laisvė daryti ką nori, kur nori“. Tokius patarimus lengviausia dalinti, kai esi sėkmingas verslininkas bei investuotojas, jau uždirbęs kelis milijonus ir gali didžiąją savaitės dalį skirti paplūdimiui, kalnams ar motyvacinių knygų rašymui.

Norint suprasti, kodėl keturių dienų darbo savaitė kol kas sunkiai įgyvendinama nacionaliniu mastu reikia susikarstyti visus darbuotojus į kelis pogrupius. Pirmieji – medikai, mokytojai, ugniagesiai, policininkai ir daugelis kitų – turi atlikti savo darbą nepriklausomai nuo to, kokios trukmės yra oficiali darbo savaitė. Jei medikų darbo laikas sutrumpėtų penktadaliu, ar ligoniams reikėtų dar ilgiau laukti eilėse? Jei mokytojas dirbs tik keturias dienas per savaitę, kas vaikus mokys penktąją dieną? Gydytojų, mokytojų bei daugelio kitų kvalifikuotų specialistų ir taip jau trūksta Lietuvoje, todėl trumpesnė darbo savaitė reikštų prastesnį viešųjų paslaugų prieinamumą ir plataus masto visuomenės praradimus.

Antra dirbančiųjų grupė –eksportuojančiose pramonės ir paslaugų įmonėse dirbantys darbuotojai. Čia didžiausia problema yra tai, kad penktadaliu sutrumpinta darbo savaitė prilygtų penktadaliu padidintoms darbo sąnaudomis. Jei tokiu spartaus darbo savaitės trumpinimo keliu eitų visas pasaulis, mes čia neturėtume atsilikti. Tačiau taip nėra, o Lietuvos ekonomika yra labai atvira – daugiau nei du trečdalius BVP sudaro prekių ir paslaugų eksportas. Staigus kaštų šuolis (kurio nepasivytų produktyvumo augimas, kad ir kaip to norėtųsi) reikštų prarastas eksporto rinkas, didesnį bankrotų skaičių ir išaugusį nedarbo lygį.

Trečioji grupė darbuotojų yra tie, kurie iš tiesų gali dirbti ir dirba mažiau nei penkias dienas per savaitę. Daug žinių ir patirties turintys konsultantai ar valdybų nariai gali dirbti vos kelias valandas per savaitę. Jessica Shy turbūt irgi nekoncertuoja daugiau nei 4 valandas per savaitę. Tačiau tai nereiškia, kad visi šie savo srities profesionalai likusią savaitės dalį tik ilsisi – jie kuria, praktikuojasi, gilina savo kompetencijas, mokosi. Yra ir itin konkurencingų ir sėkmingų įmonių, kuriose darbdavys gali nuspręsti motyvuoti produktyvius ir talentingus darbuotojus trumpesne darbo savaite. Bet tam nereikia valstybės reguliavimo.

Galiausiai, egzistuoja nemažai valstybinių ar savivaldybės įmonių, kurios yra apsaugotos nuo konkurencijos ir nekovoja dėl eksporto rinkų. Prie šio sąrašo galima priskirti ir, pavyzdžiui, ministerijas bei įvairias kitas valdžios bei priežiūros institucijas. Iš tiesų, gali būti, kad verslas ir piliečiai nelabai supyktų – o gal net ir nepastebėtų – jei dalis šių institucijų darytų tai, ką jos daro, mažiau valandų per savaitę.

Tačiau čia visuomenei turėtų kilti kitas natūralus klausimas – jei visos jos gali dirbti ne 5, o 4 dienas per savaitę, gal Lietuvoje yra šiek tiek per daug valstybės tarnautojų? Gal tuomet geresnė alternatyva yra ne trumpesnė jų darbo savaitė, o mažiau valstybės tarnautojų, mažesnės valstybės biudžeto išlaidos ir, gal – leiskite pasvajoti – mažesni mokesčiai? Pasvajojome ir grįžkime prie darbų – daugelis kol kas vis dar penkias dienas per savaitę.