Eksperto komentaras

Papildomas uždarbis karantino metu: kaip įdarbinti savo talentus?

Papildomas uždarbis karantino metu: kaip įdarbinti savo talentus?
Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė
2021-02-18

Karantino metu šalies gyventojai noriai dirbtų papildomai internetu, tačiau nežino kaip arba nedrįsta. Siekiantiems papildomų pajamų pirmiausia reikėtų įvertinti savo gebėjimus ir talentus, mėgstamas veiklas, o internetą naudoti kaip įrankį joms „įdarbinti“. Tiesa, greitomis pajamomis viliojančias virtualaus darbo galimybes reikėtų vertinti atidžiai, nes internete gausu sukčių ir programišių apgaulių.

Pasaulinė pandemija ir karantino suvaržymai yra emociškai, o kai kam ir finansiškai sudėtingas metas, tad gyventojų noras užsiimti papildoma veikla namuose suprantamas. Tai leidžia praskaidrinti nuotaiką ir lengviau išgyventi užklupusias negandas. Kartu tai rodo ir augantį lietuvių domėjimąsi savo finansais. 

Socialiame tinkle „Facebook“ grupėje „Pinigai ir reikalai“ surengta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė iš beveik 400 respondentų norėtų susikurti papildomo uždarbio galimybių, tačiau nedrįsta arba nežino, kaip tai padaryti. 

Kone kas trečias iš apklausoje dalyvavusių žmonių šiuo metu jau dirba papildomai – jie dažniausiai internetu investuoja, ieško klientų savo nepagrindinei veiklai arba kuria internetinį verslą. 

Internetas – galimybė „įdarbinti“ talentus

Besidomint papildomo darbo galimybėmis, verta pradėti ne nuo konkrečių uždarbio įrankių paieškos, bet nuo savo talentų ir gebėjimų revizijos.

Pirmiausia, reikėtų įvertinti, ką tikrai mėgstame daryti ir kas mums sekasi geriau nei kitiems. Radę mums patinkančią veiklą, turėsime gerokai daugiau motyvacijos ieškant jos „įdarbinimo“ galimybių internete. 

Pavyzdžiui, galbūt galime nuotoliniu būdu teikti dizaino ar reklamos paslaugas, mokyti užsienio kalbų, dalytis sukauptomis žiniomis ar įdomiu turiniu. Internete taip pat sėkmingai galima parduoti ir prekes – savo kurtus papuošalus, paveikslus ar drabužius.

Tyrimų duomenimis, internetinė prekyba karantino metu ypač suaktyvėjusi, tad pradėti prekiauti savo kurtomis prekėmis dabar – puikus laikas. Tam net nereikia kurti naujos internetinės parduotuvės – prekes parduoti galima socialiniuose tinkluose ar naudojant jau sukurtas nemokamas platformas, pavyzdžiui, „Etsy“, „Ebay“ ar „Amazon“.

Karantinas – geras metas ruošti dirvą darbui

Jei atrasti idėjų ar įgimtų gebėjimų visgi sudėtinga, karantino metu atsiradusį laisvą laiką verta investuoti į naujus įgūdžius ir žinias, kurios ilgainiui gali atverti galimybių papildomoms veikloms ar paaukštinimui, taigi – ir uždarbiui.

Tokiose platformose, kaip „Coursera“ ar „Udemy“ galima rasti daug kursų įvairiomis dominančiomis temomis. Juos baigę, gausime ne tik reikalingų žinių, bet ir įgytą kvalifikaciją patvirtinantį sertifikatą, kuris gali būti naudingas pradedant naują veiklą.

Verta dėmesį atkreipti ir į savanorystę ar praktiką norimose bendrovėse – tai padės praktiškai susipažinti su jus dominančiomis veiklos sritimis, užmegzti įdomių ir naudingų kontaktų. Įprastai tokioms „avantiūroms“ nesiryžtame dėl laiko trūkumo, tad karantinas tam gali būti labai tinkamas laikas.

Verta išbandyti netikėtus vaidmenis

Kartais naudinga visiškai „supurtyti“ nusistovėjusį savo požiūrį į mėgstamas veiklas – tai į situaciją padeda pažvelgti kūrybiškiau ir ilgainiui lengviau atrasti papildomos veiklos, apie kurią anksčiau net nepagalvojome. Todėl jei dirbame protinį darbą, karantino metu prasminga išbandyti, pavyzdžiui, kurjerio ar pavėžėjo paslaugų teikimą – jos leis ne tik išbandyti visiškai kitą sritį, bet ir iš karto užsidirbti.

Galima pabandyti įdarbinti ne tik savo laisvą laiką, bet ir kitus resursus – išnuomoti laisvas patalpas ieškantiems vietos saviizoliacijai arba nuomoti karantino metu nenaudojamą automobilį. Visa tai ilgainiui taip pat gali tapti papildoma veikla, nešančia pajamas.

Svarbu saugotis programišių

Ieškant papildomo uždarbio būdų internete, žmonės neretai susižavi greito praturtėjimo galimybėmis. Vis dėlto visus internete randamus greito praturėjimo pasiūlymus būtina vertinti ypač atidžiai. 

Pirmiausia, dėmesį reikėtų atkreipti į žadamos grąžos ir rizikos dydžio santykį. Jei žadama mokėti daug pinigų už ypač mažai atlikto darbo ar taikant labai nedidelį rizikos lygį, tai – pirmasis pavojaus signalas, jog pasiūlymas gali būti apgaulingas. 

Gavę pasiūlymą taip pat turėtume patikrinti kitų žmonių atsiliepimus apie siūlomą sprendimą – jie gali padėti įsitikinti siūlomo darbo patikimumu. Be to, nesileiskite skubinami, skirkite laiko pasiūlymo įvertinimui ir nebijokite atsisakyti, jei pasiūlymas netenkina ar kvepia apgaule. 

Saugumo ekspertai primena, kad internete siūlomos greito praturtėjimo schemos skirtos ne tik lengvais pinigais akimirksniu susižavintiems žmonėms įtraukti, bet kartais ir siekiant užkrėsti jų įrenginius. Po masinančiomis reklamomis gali slypėti kenkėjiškos nuorodos į puslapius ar apgaulės programėles (angl. „rogue apps“), kurias atsisiuntus išmanieji telefonai gali būti apkrėsti, o juose esantys duomenys – be savininko žinios nutekinti trečiosioms šalims. 

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.