Atgal į mokyklą: finansinio saugumo atmintinė ir vaikams, ir tėvams

Nauji mokslo metai vaikams reiškia daugiau savarankiškumo: daugiau laiko ne namuose, daugiau bendravimo su bendraamžiais ir daugiau pirmųjų finansinių sprendimų. Pavyzdžiui, kur išleisti kišenpinigius – užkandžiams, transportui ar virtualiems žaidimo žetonams?

Tuo tarpu tėvams artėjantis rugsėjis yra geras priminimas, kad ruošiantis mokyklai verta pasirūpinti ne tik kuprine ir jos turiniu, bet ir pasikalbėti apie saugų vaikų elgesį su pinigais. Tam, kad vaikas nebijotų pasakyti apie įtartiną situaciją, pirmiausia jis turi turėti pakankamai žinių tokias situacijas atpažinti. Vienodai svarbu kurti pasitikėjimu grįstą santykį ir nuolatos domėtis jo kasdienybe internete: kokias programėles jis naudoja, kokius žaidimus žaidžia ir su kokiais pasiūlymais susiduria, kad patys geriau suprastume savo vaiko veiklą internete ir galimas rizikas.

„Swedbank“ iniciatyva Lietuvoje atliktas mokyklinio amžiaus vaikų turinčių tėvų tyrimas rodo, kad 7 iš 10 tėvų mano, jog jų vaikai per artimiausius metus gali susidurti su sukčiavimo bandymais internete. Tėvų žiniomis, apie 40 proc. vaikų per pastaruosius metus jau susidūrė su pavojingu ar apgaulingu turiniu internete – priekabiavimu, finansiniu sukčiavimu, tik suaugusiesiems skirtu turiniu ar patyčiomis.

Pasak „Swedbank“ informacinės saugos vadovės Žygedos Augonės, vaikams savarankiškai naudojantis išmaniuoju telefonu, mokėjimo kortele ar įvairiomis bendravimo programėlėmis, saugumo taisyklės turėtų būti aptartos. Taip pat reikėtų susitarti, kiek vaikai gali išleisti pinigų savarankiškai ir kada dėl pirkinių reikia pasitarti su tėvais. Tėvai neturėtų vengti šios atsakomybės – svarbu patiems domėtis tiek technologiniais sprendimais, padedančiais riboti įrenginių funkcijas, tiek nuolat kintančiais sukčiavimo būdais, kuriais taikomasi į vaikus ir paauglius.

„Vaikai internete bendrauja, žaidžia, naršo, perka ar gauna įvairių pasiūlymų. Todėl svarbu, kad jie žinotų pagrindinius saugaus elgesio internete principus: neskubėti, neteikti savo duomenų, neįvesti kortelės duomenų, pasitarti su suaugusiuoju, jei kyla bent menkiausia abejonė“, – sako Ž. Augonė.

Pirmoji mokėjimo kortelė – kartu su aiškiomis taisyklėmis

Prasidėjus mokslo metams, kai kurie tėvai svarsto užsakyti pirmąją mokėjimo kortelę vaikui. Tai svarbus žingsnis mokantis savarankiškai elgtis su pinigais, tačiau kartu turėtų atsirasti ir aiškūs susitarimai.

„Finansinis savarankiškumas prasideda ne nuo kortelės įteikimo, o nuo pokalbio apie atsakomybę ir saugumą. Vaikui svarbu žinoti ne tik kaip atsiskaityti, bet ir kokiose situacijose reikėtų sustoti bei pasitarti“, – sako Ž. Augonė.

Anot ekspertės, su vaiku verta aptarti, kam kortelė skirta, kokią sumą jis gali išleisti savarankiškai, kada prieš perkant reikia pasitarti su tėvais ir ką daryti pametus kortelę. Taip pat svarbu paaiškinti, kad PIN kodas, slaptažodžiai ir kortelės duomenys yra privati informacija, kurios negalima niekam atskleisti.

Vaikas turi suprasti, kad pirmoji sąskaita ar mokėjimo kortelė dar nereiškia visiško savarankiškumo. Jis turi žinoti, kad tėvai domėsis, kaip jam sekasi tvarkytis su pinigais – ne tam, kad kontroliuotų kiekvieną pirkinį, o tam, kad padėtų mokytis atsakingai bei saugiai elgtis su pinigais. Tėvams pastebėjus neįprastus mokėjimus ar įtarimus keliančias situacijas, vertėtų ne priekaištautii, o pasikalbėti apie galimas rizikas.

Kokios situacijos turėtų kelti įtarimą?

Vaikams ir paaugliams sukčiai gali taikyti įvairias schemas: netikrus konkursus, pranešimus apie laimėtus prizus, žaidimų valiutos pasiūlymus, žinutes neva siunčiamas draugų ar pažadus greitai užsidirbti.

Suklusti reikėtų išvydus tokios frazės kaip „laimėjai prizą“, „sumokėk tik už pristatymą“, „prisijunk per šią nuorodą“, „niekam nesakyk“, „pasiūlymas galioja tik dabar“. Vaikams taip pat svarbu paaiškinti, kad net jei žinutė ateina iš draugo paskyros, ji nebūtinai yra saugi – paskyros gali būti nulaužtos.

Atskira tema – vadinamieji pinigų mulai. Paaugliams gali būti siūloma gauti atlygį už pinigų pervedimą, sąskaitos panaudojimą ar kitas „paprastas užduotis“. Tokie pasiūlymai gali būti susiję su rimtais nusikaltimais, todėl lengvas uždarbis internete turėtų būti rimtas pavojaus ženklas.

Kartais paaugliai taip įsitraukia į pinigų mulų schemas, kad pradeda kviesti ir savo draugus ar pažįstamus. Tokiais atvejais gali būti kuriama piramidės principu veikianti sistema, kai atlygis siūlomas ne tik už pavedimus, bet ir už naujų žmonių įtraukimą. Svarbu suprasti, kad tai nusikalstama veikla, galinti turėti rimtų teisinių pasekmių.

Investavimas arba lažybos – dar viena sritis, kuri gali patraukti smalsius ir užsidirbti norinčius paauglius. Žinomas ne vienas atvejis, kai vaikai nukenčia susigundę investavimo reklamomis socialiniuose tinkluose, tokiuose „Facebook“ ar „TikTok“ platformose.

Vaikams skirti žaidimai taip pat ne visada yra visiškai saugūs. Prieš atsisiunčiant žaidimą, tėvams verta pasidomėti, kokią informaciją apie naudotoją jis renka ir kokių prieigų prie įrenginio funkcijų prašo. Jei žaidimo metu, su vaiku kažkas gali pradėt bendrauti nepažįstami žmonės, kviesti jį į privačias pokalbių platformas ar siūlyt dovanas už gerą žaidimą, tai jau turėtų būti didelis pavojaus signalas. Tokiais atvejais vaikui svarbu žinoti, kaip saugiai nutraukti bendravimą ir kreiptis pagalbos į tėvus.

Ką daryti, jei vaikas nukentėjo?

Jei vaikas susidūrė su sukčiavimu ar kitu pavojingu turiniu internete, pirmiausia svarbu ramiai išsiaiškinti aplinkybes: kokią žinutę jis gavo, ką paspaudė, kokius duomenis įvedė ir ar buvo atliktas mokėjimas.

„Sukčiavimo atveju laikas labai svarbus. Kuo greičiau vaikas pasako, kas nutiko, tuo greičiau galima reaguoti – blokuoti mokėjimo priemones, keisti slaptažodžius, kreiptis į banką ar atsakingas institucijas. Todėl su vaiku verta turėti susitarimą: jei kas nors nutiko, pirmiausia ateik ir pasakyk, aiškinsimės kartu, be jokių bausmių. Vėliau tėvams svarbu savo žodžio laikytis“, – pabrėžia Ž. Augonė.

Jei galėjo būti atskleisti mokėjimo kortelės ar prisijungimo duomenys, reikėtų kuo greičiau kreiptis į banką ir užblokuoti mokėjimo priemones. Taip pat svarbu pakeisti slaptažodžius, išsaugoti žinutes, ekrano nuotraukas ir kitus nusikaltimo įrodymus.

Apie finansinį sukčiavimą reikia pranešti policijai, o kibernetinių incidentų ar žalingo turinio atvejais – Nacionalinam kibernetinio saugumo centrui (NKSC) arba Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT). Jei situacija susijusi su patyčiomis, šantažu, grasinimais ar vaikas labai išsigando, verta kreiptis ir psichologinės pagalbos. Tokios pagalbos išlaidos „Swedbank“ gyvybės draudimo klientams gali būti kompensuojamos.

Finansinio saugumo atmintinė šeimai

Prasidėjus mokslo metams, su vaiku verta aptarti kelias pagrindines taisykles, kurios niekada nesikeičia:

• PIN kodas, slaptažodžiai ir kortelės duomenys yra privatūs ir negali būti atskleisti kitiems, net geriausiems draugams.
• Prieš įvedant prisijungimo ar kortelės duomenis būtina pasitarti su tėvais.
• „Laimėjai prizą“ ar „sumokėk tik už pristatymą“ gali būti sukčių spąstai.
• Jei draugas žinute prašo pinigų, ar nori pasinaudoti tavo sąskaita, kitu bendravimo kanalu įsitikinti, ar tikrai rašo jis bei pasiklausti, kodėl jis neprašo pinigų savo tėvų.
• Lengvas uždarbis už pavedimus ar iš investicijų gali būti nusikaltėlių spąstai.
• Pametus kortelę ar telefoną reikia iškart pasakyti tėvams.
• Suklydus svarbiausia ne slėpti, o kuo greičiau kreiptis pagalbos.

„Mokslo metų pradžia gali būti gera proga šeimoje įsivesti paprastą taisyklę: pirmieji savarankiški mokėjimai turėtų prasidėti nuo pokalbio apie pagrindinius skaitmeninio saugumo dalykus. Finansinis saugumas vaikui – ne tik gebėjimas neišleisti per daug, bet ir gebėjimas atpažinti pavojų, laiku sustoti ir žinoti, kad prašyti pagalbos visada galima“, – pataria Ž. Augonė.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją