Tikra istorija: manė internetu įsidarbinusi apskaitininke, tačiau tapo sukčių įrankiu

Visą pasaulį sukausčiusi pandemija dalį gyventojų paskatino ieškoti naujo ar papildomo darbo, galimybių dirbti nuotoliniu būdu. Tačiau net ir darbo paieškos gali atvesti pas sukčius, rodo „Swedbank“ klientės istorija. Manydama, kad įsidarbino apskaitininke, mergina tapo sąskaitų tarpininke ir buvo įtraukta į maždaug 2 tūkst. eurų nuostoliais pasibaigusią sukčiavimo schemą.

Norėdami pasinaudoti iš gyventojų ar įmonių apgaulės būdu įgytais pinigais, sukčiai aktyviai ieško tarpininkų sąskaitų. Tokiais tarpininkais dažnai tampa nieko apie šią sukčiavimo schemą nenutuokiantys žmonės, kurie susigundo sukčių siūlomu kelių dešimčių eurų atlygiu ir leidžia pasinaudoti savo banko sąskaita. 

Darbo skelbimą rado socialiniuose tinkluose

Į tokią situaciją pateko „Swedbank“ klientė, radusi darbo skelbimą socialiniuose tinkluose. Mergina tikėjo įsidarbinusi apskaitininke, mat jos buvo prašoma į savo sąskaitą priimti „įmonės“ klientų mokėjimus ir pervesti juos į sąskaitą Maltoje. Už tokį tarpininkavimą sukčiai jai pasiūlė 10 proc. dydžio atlygį nuo gaunamų sumų, sakydami, kad „įmonė“, kurioje ji įsidarbino, yra viršijusi sąskaitos limitus, tad jos galimybės klientų mokėjimus gauti tiesiogiai yra ribotos.

Vis dėlto, mergina greitai pastebėjo, kad jos naujosios „darbovietės“ veikla kelia įtarimų. Iš klientų, kurių pinigus ji gaudavo ir pervesdavo į sąskaitą Maltoje, ji ėmė gauti užklausas dėl negautų prekių. Nebeturėdami galimybių susisiekti su sukčiais, patalpinusiais netikrus parduodamų prekių skelbimus, klientai ėmė rašinėti užklausas mokėjimo pavedimo lauke, pervesdami po centą į merginos sąskaitą.

Nuostoliai – didesni nei įprasta šioje schemoje

Supratusi, kad tapo sukčių auka, klientė kreipėsi į banką bei policiją. Taip mergina sužinojo, kad visą savo tariamo darbo laiką ji priimdavo mokėjimų pervedimus iš žmonių, kurie tikėjo pervedantys rankpinigius už įsigyjamą automobilį, todėl sumos siekė apie kelis šimtus eurų. 

Paprastai pasitelkę šią schemą sukčiai tariamai prekiauja drabužiais, kosmetika ar kitomis smulkesnėmis prekėmis. Ant tokio jauko užkibusių pirkėjų nuostoliai dažniausiai sudaro apie keliasdešimt eurų.

Būdama sąžininga ir atsakinga, klientė, sužinojusi, kokios schemos įkaite tapo, savo lėšomis kitoms sukčių aukoms grąžino gautas sumas ir taip prisiėmė visus dėl sukčių veiklos atsiradusius nuostolius, kurie sudarė apie 2 tūkst. eurų.

Kaip atpažinti sukčių darbo pasiūlymus

Susidūrę su darbo skelbimu socialiniuose tinkluose, kuriame tiesiog prašoma tarpininkauti tarp sąskaitų, turėtumėte būti labai atidūs. Visada pagalvokite ne tik apie atlygį, bet ir motyvus, kurių gali turėti atlygį siūlantis žmogus. Susivilioję lengvais pinigais rizikuotumėte netekti savo sąskaitos ir patekti į teisėsaugos institucijų akiratį, kurioms tekų pasiaiškinti dėl dalyvavimo sukčiavimo schemose.

Sukčiai jūsų sąskaita gali mėginti pasinaudoti ir kitais būdais, tam nebūtina „įsidarbinti“ apskaitininku netikroje bendrovėje. Pastebėjus, kad į jūsų sąskaitą buvo pervesta mažesnė ar didesnė suma pinigų iš nežinomo asmens ar įmonės, reikia pranešti apie tai savo bankui. 

Gavus prašymą už atlygį pervesti pinigus į kitas sąskaitas ar juos išgryninti, nereikia atlikti jokių veiksmų, kol banko darbuotojai išsiaiškins situaciją. Apgaulės būdu išviliotą ar per klaidą pervestą pinigų sumą gyventojai bet kuriuo atveju privalo grąžinti teisėtam tų pinigų savininkui.