Kokį automobilį rinktis: benzininį, dyzelinį ar hibridinį?

Automobilių gamintojai kasmet pasiūlo rinktis iš vis platesnio naujų automobilių spektro, kuriame – ne tik naujo segmento modeliai, bet ir naujos variklių technologijos. Be dyzelinio ir benzininio variklio, klientai vis dažniau gali pasirinkti ir modelį su hibridine sistema. Kuris pasirinkimas ekonomiškai yra patraukliausias?

„Šiandien ekologiškumui teikiama vis daugiau reikšmės, o iš automobilių gamintojų reikalaujama, kad jų gaminami modeliai atitiktų vis griežtesnes anglies dvideginio emisijas. Vidaus degimo variklio inovacijos ir naujos elektrinės technologijos leidžia pasiūlyti ir mažiau taršius, ir ekonomiškesnius modelius. Nusprendus įsigyti naują automobilį, reikia atsižvelgti ne vien į jo naudojamą degalų tipą, nes ilgą laiką dominavęs įsitikinimas, kad dyzeliniai modeliai visuomet atsiperka, šiandien nebūtinai teisingas“, – sako „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.

Pasak T. Puliko, šiandien maždaug 2 iš 3 visų Lietuvoje parduodamų naujų lengvųjų automobilių sudaro modeliai su benzinu varomais varikliais. Likusią didesniąją dalį sudaro modeliai su dyzeliniais varikliais, o keli procentai visų pardavimų tenka hibridiniams arba elektriniams automobiliams. Be automobilio markės ir konkretaus modelio atributų, kiti du svarbūs veiksniai, kurie turi įtakos bet kokio automobilio įsigijimui – tai jo kaina ir eksploatacijos išlaidos.

Kaip pagal šiuos kriterijus įvertinti automobilius su skirtingos technologijos varikliais? Siekiant kuo objektyvesnio vertinimo, palyginimui galima naudoti vieną Lietuvos rinkoje populiarų vokiečių gamintojo universalą, turintį benzininę, dyzelinę ir hibridinę versijas.

To paties modelio kaina – skirtumas iki 50 procentų

„Jei nuspręstumėte įsigyti šį modelį, tai mažiausiai sumokėtumėte už jo versiją su 1,4 litro darbinio tūrio benzininiu varikliu – naujo tokio modelio kaina siekia apie 28 tūkst. eurų. Norėdami pasinaudoti standartiniu automobilio lizingo pasiūlymu ir tokį automobilį išsipirkti per penkerius metus su 30 proc. likutine verte, per vieną mėnesį už jį turėsite mokėti apie 302 eurus“, − komentuoja „Swedbank“ ekspertas.  

Jeigu gyventojas nuspręstų rinktis modelį su dyzeliniu varikliu ir panašioms dinaminėmis charakteristikomis, už jį reikėtų sumokėti apie 32 tūkst. eurų arba 14 proc. brangiau. Atitinkamai išaugtų ir mėnesio lizingo įmoka, kuri pasiektų 345 eurus.

Galiausiai, hibridinis modelis su įkraunama baterija šiuo metu kainuoja 50 proc. daugiau už modelį su benzininiu varikliu, o jo mėnesio lizingo įmoka pagal paminėtas sąlygas sudarytų 435 eurus. Tačiau hibridinė sistema yra kur kas našesnė už vidaus degimo variklį, tokio automobilio eksploatacija ir reguliari priežiūra yra pigesnė, palyginus su dyzeliniais ar benzininiais modeliais.

Mažesnės sąnaudos atsveria pradinę kainą?

Pasak T. Puliko, hibridinio modelio vidutinės degalų sąnaudos yra itin mažos ir, remiantis gamintojo pateikiamais duomenimis, sudaro 1,6 litro 100 kilometrų atstumui. Dyzelinio modelio vidutinės degalų sąnaudos kone 3 kartus didesnės ir siekia 4,6 litro, tuo metu benzininio modelio – 5,1 litro.

„Galutines eksploatacijos sąnaudas lemia ne vien techninės charakteristikos, tačiau ir įveikiamas atstumas. Kuo per metus daugiau kilometrų nuvažiuoja automobilis, tuo jo ekonomiškumas tampa svarbesniu veiksniu. Pavyzdžiui, jei per metus su automobiliu nuvažiuojama apie 10 tūkst. kilometrų, tai už benzininio modelio sunaudotus degalus, remiantis lapkričio viduryje vyravusiomis degalų kainomis, iš viso reikės sumokėti apie 637 eurus, dyzelinio – apie 565 eurus, hibridinio – apie 200 eurų“, − sako „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.

Jei būtų bendrai vertinami mėnesio lizingo įmokai ir degalams vidutiniškai skiriami pinigai, benzininis modelis išlieka mažiausiai kainuojančiu pasirinkimu, už kurį per mėnesį reikės mokėti apie 355 eurus. Tuo metu dyzelinio modelio lizingo įmoka ir degalų sąnaudos per mėnesį atsieis 392 eurus, hibridinio modelio – apie 450 eurų.

T. Pulikas atkreipia dėmesį, kad jei per metus įveikiamas atstumas yra gerokai didesnis ir siekia, pavyzdžiui, 25 tūkst. kilometrų, taupesnių modelių patrauklumas turėtų išaugti. Tačiau net ir tokiu atveju benzininis modelis yra pigiausias pasirinkimas – bendra mėnesio lizingo įmokos ir degalų sąnaudų suma sudaro apie 435 eurus. O išlaidos dyzeliniam ir hibridiniam modeliui supanašėja – abiem atvejais jos sudaro apie 470 eurų.

Papildomi hibridinių modelių pranašumai

Šie skaičiavimai padaryti remiantis gamintojo pateikiamomis vidutinėmis degalų sąnaudomis. Realybėje jos gali skirtis, priklausomai nuo vairavimo stiliaus ar važiavimo sąlygų. Pavyzdžiui, hibridinio modelio pranašumas gali dar labiau išryškėti daugiau laiko važinėjant mieste, tuo metu dyzelinio modelio – daugiau laiko praleidžiant kelionėse už miesto ribų.

„Be to, šiame palyginime naudotą hibridinį modelį galima įkrauti iš elektros tinklo. Reguliariai naudojantis tokia galimybe, jo eksploatacija dar labiau atpigtų. Skaičiuojama, kad naudojant tik elektros energiją 100 km atstumą įveikti kainuoja apie 2 eurus. Dyzelinui ar benzinui tektų išleisti 2-3 kartus daugiau. Dar keli argumentai už hibridinius modelius – laikui bėgant jie išsaugo didesnę vertę, be to, kai kurie mechaniniai jų elementai dėvisi lėčiau negu standartinių modelių“, − pabrėžia „Swedbank“ ekspertas.  

Nepaisant hibridinių modelių efektyvumo, didelė jų kaina vis dar nenusveria dyzelinių, o ypač benzininių modelių ekonominio patrauklumo. Kai automobilis naudojamas įprastomis sąlygomis, pastebimai žemesnė pradinė kaina vis dar lemia, kad naudoti naują modelį su benzininiu varikliu šiuo metu yra finansiškai patraukliausia alternatyva. Tačiau automobilių gamintojams toliau investuojant į hibridinių ir elektrinių modelių tobulinimą, bet to, vyriausybėms planuojant tokių automobilių įsigijimo skatinimo schemas, situacija jau netolimoje ateityje gali pasikeisti.