Būsto kainų augimo dažniau tikisi regionų gyventojai

40 proc. šalies gyventojų tikisi, kad per artimiausius trejus metus jų turimo būsto vertė išaugs nuo 5 iki 10 proc., rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Tyrimas atskleidžia, kad didesnio būsto kainų augimo dažniau tikisi regionų gyventojai nei gyvenantys miestuose.

„Stebėdami augančias būsto kainas gyventojai tikisi, kad artimiausius trejus metus brangs ir jų turimas būstas. Šią prielaidą sustiprina ir didelis nekilnojamo turto rinkos aktyvumas, ypač Vilniuje ir Kaune. Per metus sandorių skaičius sostinėje augo daugiau nei 20 proc., o naujų būtų pardavimai šoktelėjo 43 procentais. Kaune naujų butų sandorių skaičius pirmąjį šių metų ketvirtį augo beveik 40 proc.“, – sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.

„Swedbank“ apklausos duomenimis, didžiausioji gyventojų dalis (28 proc.) tikisi nuosaikaus būsto kainų augimo ir mano, kad per artimiausius trejus metus jų būsto kaina ūgtels iki 5 proc.

13 proc. gyventojų mano, kad jų būstas turėtų brangti iki 10 proc. Dar 9 proc. tikisi didesnio nei 10 proc. būsto kainų augimo.

„Iki 10 proc. būsto kainų augimo labiausiai tikisi didžiųjų miestų gyventojai. Tuo metu kaimiškų vietovių gyventojai dažniau nurodo besitikintys didesnio nei 10 proc. būsto pabrangimo − tokio kainų kilimo tikisi beveik 12 proc. kaimiškų vietovių gyventojų“, − komentuoja P. Ladziato.

Pasak jo, apklausos rezultatai taip pat rodo, kad didesnio nei 10 proc. būsto kainų augimo dažniau tiksi naujos statybos individualių namų savininkai.

Tiesa, ne visi gyventojai savo būsto kainos atžvilgiu yra optimistiški. Kaip rodo „Swedbank“ apklausa, 11 proc. lietuvių mano, kad jų būsto kaina per artimiausius trejus metus mažės 5 proc., 5 proc. tikisi iki 10 proc. būsto kainos mažėjimo. 14 proc. gyventojų mano, kad jų būsto kaina nesikeis.

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą 2019 m. „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.