Vilnius būsto įperkamumu vis dar atsilieka nuo Rygos ir Talino

Vilnius būsto įperkamumu vis dar atsilieka nuo Rygos ir Talino

Visose trijose Baltijos šalių sostinėse būsto įperkamumas didėjo, skaičiuoja „Swedbank“ ekonomistai. Pagrindinis veiksnys, dėl kurio augo gyventojų galimybės įpirkti būstą, buvo gerokai sparčiau nei kainos augantys atlyginimai. Aukštą įperkamumą visose sostinėse taip pat palaikė ir istoriškai žemos palūkanų normos. Vertinant 2018 metų pabaigos duomenis, tradiciškai būsto įperkamumas buvo didžiausias Rygoje, antroje vietoje rikiavosi Talinas, o Vilnius liko trečias.

„Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas rodo, kad Estijos sostinėje Taline būsto įperkamumas pagerėjo 8,5 punkto, Rygoje 11,9, o Vilniuje 7 punktais. Neto atlyginimų augimas visuose trijuose miestuose buvo labai panašus ir svyravo tarp 9 ir 11 procentų. Būsto kainos praėjusių metų pabaigoje sparčiau augo Taline ir Rygoje apie 2,5 proc., tuo tarpu Vilniuje vidutinė kvadratinio metro kaina augo vos 0,5 procento“, − būsto įperkamumo tendencijas komentuoja „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Vertinant absoliučiai, brangiausias būstas buvo Taline, ir čia 2018 metų gruodį vienas kvadratinis metras vidutiniškai kainavo 1871 eurą. Tuo tarpu Vilniuje kvadratinio metro kaina siekė 1513 eurų, o Rygoje − 1051 eurą.

„Kainų vidurkis dažnai būna neiškalbingas. Talino ir Rygos būsto rinkose daug labiau dominuoja senos sovietinės statybos būstas, kuris yra santykinai gerokai pigesnis nei modernus ir neseniai pastatytas būstas. Taline naujos statybos būstas sudaro apie trečdalį parduodamo būsto, Rygoje ši dalis siekia 24 proc. Tuo tarpu vilniečiai gerokai dažniau renkasi naujos statybos būstą − net 41 proc. visų parduotų butų yra naujos statybos“, − sako V. Šimkus.

Pasak jo, ekonominis ciklas visose trijose Baltijos šalyse yra panašioje stadijoje, todėl atlyginimų ir palūkanų tendencijos yra gana panašios. Europos centrinis bankas dar bent metus neketina kelti palūkanų, o dėl įkaitusios šalių darbo rinkos atlyginimai toliau augs.

„Dėl darbo apmokestinimo pakeitimų ir neapmokestinamų pajamų dydžio bazės išplėtimo Vilniuje atlyginimai, atskaičius mokesčius, turėtų augti sparčiau nei Rygoje ar Taline. Dėl šių veiksnių būsto įperkamumas Vilniuje turėtų didėti labiausiai, tačiau gyventojų galimybės įpirkti būstą, tikėtina, augs visose trijose Baltijos šalių sostinėse“, − sako „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.

Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu būsto rinkos tendencijos didele dalimi priklauso nuo demografijos perspektyvų. Vilnius ir Talinas dėl vidinės bei išorinės migracijos turi gana sveikas demografines tendencijas. Rygoje, kita vertus, gyventojų skaičius mažėja.

„Nuo 2011 metų Talino gyventojų padaugėjo 6 proc., o Vilniaus 2 proc. Tiesa, galima daryti prielaidą, kad Lietuvos sostinėje gyventojų prieaugis yra šiek tiek didesnis nei oficialus, nes nemaža dalis būstą nuomojančių jaunų žmonių nedeklaruoja naujos gyvenamosios vietos. Tačiau Rygoje gyventojų skaičius nuo 2011 metų susitraukė 2 procentais. Vertinant pagal dabartines demografines tendencijas, panašu, kad ateityje Talino ir Vilniaus būsto rinkos turės daugiau erdvės augti, lyginant su Ryga“, − prognozuoja V. Šimkus.

Pasak jo, metų pradžia Baltijos šalių sostinėms žada gana aktyvius metus būsto rinkoje. Vilniuje ir Rygoje per pirmuosius du mėnesius vidutinis metinis būsto kainų augimas siekė beveik 8 proc. Taline kainos augo nuosaikiau, tai yra, apie 5 proc. Rygoje kainų augimas buvo spartesnis dėl smarkiai šoktelėjusių naujo būsto pardavimų.

Vilnius šių metų pradžioje ypatingai išsiskyrė sandorių skaičiumi − per metus butų pardavimai čia augo net 40 proc. Rygoje sandorių skaičiaus augimas siekė 10 proc., kai tuo tarpu Taline per metus pardavimai krito ir susitraukė dešimtadaliu.

Vilniaus šuolį iš dalies galima paaiškinti techniniais faktoriais, nes buvo pabaigti keli stambūs projektai ir faktiniai 2018 metų pardavimai buvo apskaityti tik šiemet, panaši situacija stebima ir Rygoje.

„Sparčiai augantys atlyginimai visose trijose Baltijos šalių sostinėse sudaro palankias prielaidas aukštam būsto rinkos aktyvumui ir kainų didėjimui. Kita vertus, būsto pasiūla ir naujų pastatytų butų skaičius, nors ir šiek tiek sumažėjo nuo piko praėjusių metų viduryje, išlieka dideli ir, tikėtina, neleis būsto kainų augimui labai smarkiai įsibėgėti“, − sako „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.