Tyrimas: ar kaupiantieji senatvei yra susipažinę su artėjančiais pensijų sistemos pokyčiais?

„Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa parodė, kad apie būsimus pensijų sistemos pokyčius yra girdėję 55 proc. kaupiančiųjų II pakopoje. Dar 24 proc. jau gerai žino, kaip nuo kitų metų keisis jų kaupimo sąlygos. Apie pensijų reformą dar negirdėję nurodo kas penktas kaupiantysis (21 proc.).

„Apie būsimus pensijų sistemos pokyčius gerai žino arba yra girdėję 79 proc. kaupiančiųjų. Išsamiai susipažinti su būsimais pokyčiais svarbu, siekiant priimti gerai pasvertą sprendimą, nuo kurio priklausys gyventojų pajamos senatvėje. Remiantis atliktu nuomonės tyrimu, kuo geriau gyventojai yra susipažinę su būsimais pensijų sistemos pokyčiais, tuo dažniau jie ketina tęsti papildomą kaupimą“, – tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.

Pasak T. Gudaičio, pozityvus gyventojų nusiteikimas tęsti kaupimą rodo, kad gyventojai teigiamai vertina nuo 2019 m. įsigaliosiančią reformą ir laiko ją naudinga. Nuo kitų metų pradžios kaupimas II pensijų pakopoje taps patrauklesnis, nes visos pensijų fondų dalyvių lėšos bus kaupiamos pagal gyvenimo ciklo strategiją investuojančiuose fonduose, be to, per artimiausius pora metų fondų valdymo mokesčiai sumažės per pusę. Gyventojai palankiai vertina ir tai, jog atsidėdami savo senatvei 3 proc. iš savo atlyginimo iš karto gaus ir didžiausią galimą paskatą iš valstybės biudžeto – 1,5 proc. nuo šalies vidutinio atlygio.

„Planuodami išsamiau susipažinti su būsimais pensijų sistemos pokyčiais, didesnioji dalis kaupiančių šalies gyventojų – 39 proc. – ketina remtis valdžios institucijų pateikiama informacija. Nemaža dalis II pensijų pakopos dalyvių planuoja konsultuotis su savo pensijų bendrove ar pasinaudoti viešai prieinamomis skaičiuoklėmis – šiuos variantus rinksis atitinkamai 34 ir 32 proc. respondentų“, − sako T. Gudaitis.

Pasak „Swedbank“ atstovo, šie rezultatai rodo palankią tendenciją − šalies gyventojai ketina remtis įvairiais informacijos šaltiniais ir jie turės daugiau galimybių susidaryti objektyvų reformos vaizdą. Tai taip pat gali paskatinti dar nekaupiančius šalies gyventojų pradėti rūpintis papildomais pajamų šaltiniais senatvėje.

„Norėdami užsitikrinti tenkinančio dydžio pajamas senatvėje, kurios turėtų sudarytų bent 70 proc. ankstesnio atlyginimo, šalies gyventojai turėtų kaupti ne tik II, bet ir III pensijų pakopoje. Taip galima pasinaudoti visomis valstybės suteikiamomis paskatomis, tai yra, papildoma įmoka į II pakopos fondą ir gyventojų pajamų mokesčio lengvata nuo į III pakopą pervestų įmokų“, – sako „Swedbank“ atstovas.

Šiuo metu II pensijų pakopoje papildomai lėšas senatvei kaupia daugiau nei 1,3 mln. šalies gyventojų, ir jų sukauptas turtas sudaro daugiau nei 3,2 mlrd. eurų.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu šių metų rugsėjo mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Jos metu visoje šalyje apklausti 604 gyventojai, kaupiantys senatvei II pensijų pakopoje.