Kokiame gyvenimo etape lietuviai dažniausiai imasi savo verslo?

Lietuvos gyventojai nuosavo verslo dažniausiai imasi sulaukę 35-erių – tokio amžiaus šalies gyventojų yra daugiausia tarp naujų įmonių steigėjų. Tuo metu latviai ir estai savo įmones nusprendžia steigti būdami šiek tiek jaunesnio amžiaus, rodo „Swedbank“ atlikta naujai įsteigtų įmonių Baltijos šalyse analizė.

„Išanalizavę naujai įsteigtų įmonių duomenis, pastebėjome du dažniausius atvejus, kuomet šalies gyventojai ryžtasi imtis savo verslo. Pirmuoju atveju tai jauni specialistai, kurie po studijų per kelerius metus įgyja patirties ir nusprendžia išbandyti savo verslo idėją. Antrasis atvejis – pakankamai profesinės patirties sukaupę žmonės, kurie turi ne tik idėją, bet ir kontaktų tinklą, pradinį kapitalą, bei gali lengviau pritraukti lėšų. Lietuvoje tai dažniausiai būna 35 metų amžiaus šalies gyventojai“, – sako „Swedbank“ Smulkių klientų ir rinkodaros skyriaus vadovas Aivaras Janušauskas.

Tuo metu šalyse kaimynėse Latvijoje ir Estijoje gyventojai verslo imasi šiek tiek anksčiau – šiose šalyse įmones dažniausiai steigia atitinkamai 31 ir 29 metų amžiaus žmonės. Pasak A. Janušausko, visose Baltijos šalyse aktyviausių verslininkų amžius panašus, jis prasideda nuo maždaug 29-erių ir tęsiasi iki 38-erių. Būtent šiame amžiaus tarpsnyje pradedama didžioji dalis naujų verslų.

„Suaktyvėjus startuolių veiklai, paplito įsitikinimas, kad pradedantieji verslininkai dažnai yra paskutiniųjų kursų studentai, kurie sugalvoja gerą idėją, dažniausiai susijusią su technologijomis, ir imasi ją įgyvendinti. Realybėje tai ne visai tiesa, nes didžioji dalis verslų pradedama sulaukus šiek tiek vyresnio amžiaus, kai jau spėjama sukaupti realios profesinės patirties“, – teigia A. Janušauskas.

Pasak „Swedbank“ eksperto, verslo pradžioje didžioji dalis verslininkų naudoja nuosavas lėšas arba jų skolinasi iš šeimos narių. Tuo metu į banką dėl paskolos kreipiamasi praėjus bent dvejiems metams nuo veiklos pradžios, kai atsiranda galimybė parodyti ištiso verslo ciklo rezultatus. Todėl veiklos pradžioje  daugeliui pradedančiųjų įmonių svarbiausia yra atsidaryti įmonės sąskaitą bei turėti galimybę ja naudotis internetu ir išmaniuoju telefonu. Kai kurios įmonės pageidauja pasinaudoti ir finansavimo galimybėmis, pavyzdžiui, investicijoms į priemones projektui įgyvendinti, ilgalaikiam ar trumpalaikiam turtui įsigyti.

Dominuoja dvi veiklos sritys

Lietuvoje dauguma pradedančiųjų verslininkų renkasi dvi pagrindines veiklos sritis: 34 proc. įmonių įsteigiama profesinių paslaugų srityje, o 29 proc. prekybos srityje. „Prekybos sritis yra itin plati ir joje dažniausiai galima rasti dar neišnaudotų veiklos nišų. Tuo turbūt įsitikinę daug nuosavą verslą nusprendusių pradėti žmonių. Tuo metu profesinių paslaugų sritis tampa tolesne karjeros tąsa, tik jau dirbant ne samdomu darbuotoju, o pradedant savo verslą“, – pastebi A. Janušauskas.

Likę ekonomikos sektoriai sulaukia kur kas mažiau pradedančiųjų verslininkų dėmesio. Trečioje vietoje pagal populiarumą esančioje gamybos srityje įsteigiama 7 proc., toliau sąraše pagal populiarumą yra statybos (6 proc.) ir transporto paslaugų (5 proc.) sritys. Tuo metu informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje įsteigtų naujų įmonių dalis dar mažesnė ir sudaro apie 3 proc. visų naujų verslų.

Palyginimui, Latvijoje ir Estijoje dominuoja tos pačios pagrindinės sritys kaip ir Lietuvoje – profesinių paslaugų ir prekybos. Latvijoje profesinių paslaugų srityje įsteigiama net 38 proc. visų naujų įmonių, Estijoje šioje srityje įsteigiama 26 proc. naujų įmonių. Antroje pagal populiarumą prekybos srityje įsteigiamų naujų įmonių dalis Latvijoje siekia 14 proc., o Estijoje 19 proc.

Moterys įmones steigia rečiau

Visoms trims Baltijos šalims būdinga tendencija – itin panašus verslo steigėjų pasiskirstymas pagal lytį. Kiekvienoje iš Baltijos šalių vienai moters įkurtai įmonei tenka dvi vyrų įsteigtos kompanijos. Moterys šiek tiek dažniau imasi verslo profesinių paslaugų, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų srityse. O pastebimai daugiau vyrų įsteigia statybos, IT ir telekomunikacijų srityje veikiančias įmones.

Tuo metu pagal komercijos, gamybos ir pramonės srityse įsteigiamų įmonių dalį pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų visose Baltijos šalyse yra panašus.