Skolinimas verslui įgavo pagreitį − aktyviausios NT įmonės, prekybininkai ir vežėjai

Praėjusiais metais į plėtrą daugiausiai investavo nekilnojamo turto, transporto ir prekybos srityje veikiančios įmonės. Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, NT įmonėms suteiktų paskolų portfelis per praėjusius metus, palyginus su ankstesniais metais, išaugo 64 mln. eurų, prekybos įmonių 54 mln. eurų, o transporto įmonių – 49 mln. eurų. Bendras banko verslo paskolų portfelis per praėjusius metus padidėjo daugiau kaip 12 proc. ir 2018-ųjų pabaigoje perkopė 2 mlrd. eurų.

„Praėjusiais metais šalies įmonėms suteikėme 979 mln. eurų naujų paskolų ir tai yra 4,5 proc. daugiau negu 2017 metais. Subalansuotas verslo paskolų portfelio augimas atspindi palankias ekonomikos tendencijas šalyje – didėjantį vidaus vartojimą ir tvarią eksporto plėtrą. Prognozuojame, kad atspindėdamas bendrą šalies ekonomikos plėtros tempą, banko verslo paskolų portfelis toliau nuosaikiai augs“, – sako „Swedbank" Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas.

Apetitą skolinimuisi ir investicijoms praėjusiais metais demonstravo ir smulkios ir vidutinės, ir stambios įmonės. Per 2018 m. „Swedbank“ su smulkiomis ir vidutinėmis įmonėmis sudarė apie 4900 sutarčių dėl finansavimo, ir šis skaičius, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 5 procentais. Su stambiomis įmonėmis bankas per palyginamąjį laikotarpį sudarė 960 sutarčių, jų skaičius išaugo 17 procentų.

Pasak A. Sagatausko, šalies įmonės šiuo metu investicijas nukreipia į kelis pagrindinius tikslus − produktyvumo didinimą, veiklos diversifikaciją ir plėtrą užsienio rinkose.

„Pastebime, kad šalies verslas yra subrendęs plėtrai užsienio rinkose ir sėkmingai skinasi kelią į Vakarų Europos ir Skandinavijos šalis. Taip įmonės siekia ne tik įgyvendinti savo plėtros strategiją, bet ir didinti atsparumą įvairiems rizikos veiksniams“, – pastebi „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas.

Tarp artimiausių įvykių, kurie kelia rūpestį šalies verslui, pasak A. Sagatausko, išlieka „Brexit“ atomazga ir galutinės Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES sąlygos, taip pat JAV ir Kinijos prekybos karo pasekmės pasaulinėms tiekimo grandinėms.

„Tiesa, įmonėms netrūksta iššūkių ir šalies viduje. Pavyzdžiui, pramonės įmonės šiuo metu praktiškai yra pasiekusios maksimalią savo gamybinių pajėgumų ribą, o tolesniam jų veiklos apimčių didinimui būtina plėtra“, − pažymi A. Sagatauskas.

Be to, anot „Swedbank“ eksperto, pastaruosius keletą metų šalies verslui tenka daug dėmesio skirti sprendžiant darbo jėgos trūkumo ir didėjančios jos kainos problemas. Įmonių apklausų rezultatai rodo, kad darbo jėgos trūkumas tampa vienu iš esminių jų veiklą ribojančių veiksnių, ir tai tampa papildoma paskata didinti investicijas.