Europos tvarumo atskaitomybės direktyva ir standartai

2023 metų pradžioje įsigaliojo Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive – CSRD). Ja gerokai praplėsti anksčiau galioję reikalavimai ir prievolės įmonėms dėl tvarumo (nefinansinės) informacijos pateikimo.

ES valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, CSRD perkėlė į nacionalinę teisę – 2024 m. liepos 1 d. buvo priimtas naujas Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymas. Jame numatyta, kad:

• už 2024 metus ir vėliau tvarumo informaciją turi teikti tam tikros didelės viešojo intereso įmonės, kurių vidutinis metinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus paskutinę tų metų dieną viršija 500;
• už 2025 metus ir vėliau tvarumo informaciją turi teikti kitos didelės įmonės, kurios atitinka ne mažiau kaip 2 iš nurodytų kriterijų (>250 darbuotojų, >50 mln. eurų pajamos, >25 mln. eurų turtas);
• už 2026 metus ir vėliau tvarumo informaciją turi teikti mažos ir vidutinės įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje.

Su CSRD Direktyva tampriai susijęs 2023 m. liepos 31 d. paskelbtas Europos komisijos deleguotasis reglamentas, kuriuo ši direktyva papildoma (Europos) tvarumo atskaitomybės standartais (ETAS, angl. ESRS). Reikia atkreipti dėmesį, kad deleguotasis reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas. Tai reiškia, kad visos įmonės, kurios turės teikti tvarumo informaciją, turės tą daryti remdamosis būtent šiais standartais.

Europos tvarumo atskaitomybės standartus sudaro šie standartai:

• horizontalieji – susiję su bendraisiais atskleidimo principais ir reikalavimais;
• teminiai – susiję konkrečiomis ESG sritimis: poveikiu aplinkai, socialiniu poveikiu ir organizacijos valdysena.

Horizontalieji standartai yra taikomi visoms įmonėms, kurios turės raportuoti remiantis ETAS. Teminiai standartai yra taikomi konkrečioms sritims, kurias organizacija nustato kaip reikšmingas dvejopo reikšmingumo vertinimo metu. Tai reiškia, kad jei įmonei reikšminga viena ar kita sritis, ji privalo atskleisti konkrečią informaciją, remdamasi atitinkamais teminiais standartais.

Bendrieji reikalavimai (Standartas 1 ETAS) numato įvairius reikalavimus atskleidžiamai informacijai: pavyzdžiui, informacijos pateikimo principus, reikalavimus jos kokybei ir kt. Standartas taip pat apžvelgia, kaip turėtų būti atliekamas dvejopo reikšmingumo vertinimas, įskaitant suinteresuotųjų šalių įtraukimą. Be to, jame numatyti ir konkretūs atskleidimo reikalavimai pagal kitus standartus atskleidžiamai informacijai.

Standartas 2 ETAS (Bendroji atskleistina informacija) numato detalesnius reikalavimus atskleidimams, susijusiems su tvarumo valdymu, strategija, poveikio ir rizikų bei galimybių vertinimu ir valdymu, tikslais, uždaviniais bei rodikliais. Ir nors tai raportavimo reikalavimai, jie puikiai sufleruoja, kaip tvarumo procesas turėtų būti valdomas organizacijoje. Tad organizacijoms verta į juos atkreipti ypatingą dėmesį jau dabar bei pradėti diegti atitinkamus procesus. Juolab, kad pateikiama tvarumo informacija turės būti ribotai užtikrinta (angl. limited assurance) nepriklausomų auditorių.

Teminiuose standartuose numatomi reikalavimai su konkrečiais poveikiais susijusios informacijos atskleidimui. Pagrindiniai klausimai, į kuriuos reikės atsakyti atskleidžiant su konkrečia tema susijusią informaciją: 

• kaip šis poveikis valdomas: įskaitant atitinkamas politikas;
• kokie poveikio mažinimo tikslai keliami: įskaitant konkrečius formalizuotus planus;
• kokie veiksmai įgyvendinti;
• kokie rezultatai pasiekti: įskaitant detalias numatytų rodiklių reikšmes.

Europos tvarumo atskaitomybės standartai numato prievolę atskleisti tiek kokybinę, tiek ir kiekybinę informaciją. Tad raportavimas pagal šiuos standartus bus procesas, kurio metu įmonė giliau įvertins savo vertės kūrimo grandinę, įvairius su tuo susijusius poveikius, rizikas ir galimybes, numatys konkrečias priemones šiems poveikiams valdyti, taip pat neigiamo poveikio mažinimo tikslus.

Tokiu būdu raportavimas, nors ir pareikalaus papildomų išteklių trumpuoju laikotarpiu, gali sukurti aiškią vertę organizacijoms – tapti įrankiu organizacijos transformacijai į turinčią mažesnį neigiamą poveikį, tvaresnę bei atsparesnę. 

CSRD pakeitimai, siekiant mažinti administracinę naštą įmonėms

2025 m. pradžioje Europos Komisija, siekdama stiprinti ES įmonių konkurencingumą ir mažinti administracinę naštą, paskelbė „Omnibus“ teisės aktų projektų paketą, kuriuo siūloma supaprastinti tvarumo atskaitomybės reikalavimus. Šiame pakete esantys siūlymai apima ir CSRD pakeitimus. 

Europos Komisija siūlo CSRD ataskaitų reikalavimus taikyti tik didelėms įmonėms, turinčioms daugiau nei 1000 darbuotojų ir atitinkančioms bent vieną iš šių kriterijų: apyvarta, viršijanti 50 mln. eurų arba balansas, viršijantis 25 mln. eurų.
Tarp siūlomų pakeitimų taip pat yra ETAS standartų supaprastinimas, raportuojamų duomenų kiekio mažinimas ir sektorinių standartų atsisakymas. Smulkioms ir vidutinėms įmonėms, norinčioms savanoriškai rengti tvarumo ataskaitas, siūloma vadovautis specialiu supaprastintu „VSME“ standartu (angl. Voluntary Sustainability Reporting Standard for non-listed Small and Medium Enterprises). Jį taip pat naudotų didelės įmonės, prašydamos tvarumo informacijos iš smulkesnių savo tiekimo grandinės partnerių.

Kol paaiškės galutinės siūlomų teisės aktų formuluotės, 2025 m. balandžio mėn. buvo priimta vadinamoji „stop-the-clock“  direktyva („stabdykime laiką“) dėl tvarumo ataskaitų atidėjimo tam tikroms įmonėms. Šia direktyva 2 metams atidedamas reikalavimas teikti tvarumo ataskaitas įmonėms, kurios pagal iki šiol galiojusį CSRD reikalavimą turėjo pradėti raportuoti 2025 ir 2026 metais.