Europos tvarumo atskaitomybės direktyva ir standartai

2023 metų pradžioje įsigaliojo Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive – CSRD). Ja gerokai praplėsti anksčiau galioję reikalavimai ir prievolės įmonėms dėl tvarumo (nefinansinės) informacijos pateikimo.

Direktyva šiuo metu yra perkeliama į nacionalinę teisę: Finansų ministerija yra parengusi atitinkamus keliolikos įstatymų pakeitimo projektus. Juose numatoma, kad:

• už 2024 metus tvarumo informaciją turės teikti tam tikros didelės viešojo intereso įmonės;
• už 2025 metus tvarumo informaciją turės teikti įmonės, kurios atitiks ne mažiau kaip 2 iš nurodytų kriterijų (>250 darbuotojų, >50 mln. eurų pajamos, >25 mln. eurų turtas);
• vėlesniais laikotarpiais raportuoti turėsiančių įmonių ratas bus plečiamas (įmonių kategorijos ir konkretūs joms taikomi terminai numatyti projektuose).

Su CSRD Direktyva tampriai susijęs 2023 m. liepos 31 d. paskelbtas Europos komisijos deleguotasis reglamentas, kuriuo ši direktyva papildoma (Europos) tvarumo atskaitomybės standartais (ETAS, angl. ESRS). Reikia atkreipti dėmesį, kad deleguotasis reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas. Tai reiškia, kad visos įmonės, kurios turės teikti tvarumo informaciją, turės tą daryti remdamosis būtent šiais standartais.

Europos tvarumo atskaitomybės standartus sudaro šie standartai:

• horizontalieji – susiję su bendraisiais atskleidimo principais ir reikalavimais;
• teminiai – susiję konkrečiomis ESG sritimis: poveikiu aplinkai, socialiniu poveikiu ir organizacijos valdysena.

Horizontalieji standartai yra taikomi visoms įmonėms, kurios turės raportuoti remiantis ETAS. Teminiai standartai yra taikomi konkrečioms reikšmingoms sritims, organizacijai nustatytoms dvejopo reikšmingumo vertinimo metu. Tai reiškia, kad jei įmonei reikšminga viena ar kita sritis, ji privalo atskleisti konkrečią informaciją, remdamasi atitinkamais teminiais standartais.

Bendrieji reikalavimai (Standartas 1 ETAS) numato įvairius reikalavimus atskleidžiamai informacijai: pavyzdžiui, informacijos pateikimo principus, reikalavimus jos kokybei ir kt. Standartas taip pat apžvelgia, kaip turėtų būti atliekamas dvejopo reikšmingumo vertinimas, įskaitant suinteresuotųjų šalių įtraukimą. Be to, jame numatyti ir konkretūs atskleidimo reikalavimai pagal kitus standartus atskleidžiamai informacijai.

Standartas 2 ETAS (Bendroji atskleistina informacija) numato detalesnius reikalavimus atskleidimams, susijusiems su tvarumo valdymu, strategija, poveikio ir rizikų bei galimybių vertinimu ir valdymu, tikslais, uždaviniais bei rodikliais. Ir nors tai raportavimo reikalavimai, jie puikiai sufleruoja, kaip tvarumo procesas turėtų būti valdomas organizacijoje. Tad organizacijoms verta į juos atkreipti ypatingą dėmesį jau dabar bei pradėti diegti atitinkamus procesus. Juolab, kad pateikiama tvarumo informacija turės būti ribotai užtikrinta (angl. limited assurance).

Teminiuose standartuose numatomi reikalavimai su konkrečiais poveikiais susijusios informacijos atskleidimui. Pagrindiniai klausimai, į kuriuos reikės atsakyti atskleidžiant su konkrečia tema susijusią informaciją: 

• kaip šis poveikis valdomas: įskaitant atitinkamas politikas;
• kokie poveikio mažinimo tikslai keliami: įskaitant konkrečius formalizuotus planus;
• kokie veiksmai įgyvendinti;
• kokie rezultatai pasiekti: įskaitant detalias numatytų rodiklių reikšmes.

Europos tvarumo atskaitomybės standartai numato prievolę atskleisti tiek kokybinę, tiek ir kiekybinę informaciją. Tad raportavimas pagal šiuos standartus bus procesas, kurio metu įmonė giliau įvertins savo vertės kūrimo grandinę, įvairius su tuo susijusius poveikius, rizikas ir galimybes, numatys konkrečias priemones šiems poveikiams valdyti, taip pat neigiamo poveikio mažinimo tikslus.

Tokiu būdu raportavimas, nors ir pareikalaus papildomų išteklių trumpuoju laikotarpiu, gali sukurti aiškią vertę organizacijoms – tapti įrankiu organizacijos transformacijai į turinčią mažesnį neigiamą poveikį, tvaresnę bei atsparesnę.