Prekyba internetu Lietuvoje auga, nors el. parduotuvių mažėja: ką iš tiesų atskleidžia rinkos duomenys?

Danijos duomenų analitikos bendrovės „Tembi“ atlikta analizė rodo, kad per metus Lietuvoje veikiančių elektroninių parduotuvių skaičius sumažėjo 3,1 proc. Tačiau vien parduotuvių skaičius neatskleidžia viso el. prekybos rinkos vaizdo. Norint suprasti, kaip iš tiesų ji keičiasi, svarbu vertinti ir pardavimų apimtis, verslo įsitraukimą bei vartotojų apsipirkimo įpročius. O šie duomenys rodo, kad skaitmeninė prekyba Lietuvos ekonomikoje užima vis svarbesnę vietą.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. el. prekybą vykdė 46,2 proc. Lietuvos įmonių. Jų pardavimų internetu apyvarta siekė 26,8 mlrd. eurų – 16,9 proc. daugiau nei 2024 metais. 2025 m. šie pardavimai sudarė 20,5 proc. visos įmonių apyvartos. 

Augimo tendenciją patvirtina ir EBPO duomenys: 2024 m. Lietuvos internetinės prekybos pardavimų vertė siekė 1,78 mlrd. eurų – 10,4 proc. daugiau nei metais anksčiau. Taigi, nors veikiančių elektroninių parduotuvių skaičius mažėja, pardavimų apimtys ir skaitmeninės prekybos reikšmė verslui auga.

El. prekyba išlieka patraukli ir naujiems verslams

Apie šios rinkos potencialą byloja ir gyventojų ketinimai imtis verslo. „Swedbank“ inicijuoto reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, kas penktas apie nuosavą verslą galvojantis Lietuvos gyventojas norėtų jį pradėti el. prekybos srityje. Tarp 18–29 metų amžiaus respondentų tokių yra net ketvirtadalis.

Tai nestebina – pradėti prekybą internetu dažnai paprasčiau nei atidaryti fizinę parduotuvę. Nereikia iš karto investuoti į patalpas, jų įrengimą ar didelį darbuotojų skaičių. Verslą galima pradėti mažesniu mastu, išbandyti produkto paklausą ir palaipsniui plėsti veiklą. Be to, šiandien prieinami el. prekybos, elektroninių atsiskaitymų ir logistikos sprendimai leidžia naujiems verslams greičiau pradėti veiklą ir pasiekti klientus visoje Lietuvoje ar net užsienyje.

Augimą palaiko besikeičiantys vartotojų įpročiai

Kita svarbi el. prekybos plėtros priežastis – pasikeitę pačių vartotojų lūkesčiai. Apsipirkimas internetu daugeliui jau tapo įprasta kasdienybės dalimi. Čia svarbus ne tik prekių pasirinkimas ar galimybė palyginti kainas, bet ir patogumas: galimybė apsipirkti bet kuriuo metu, greitai atsiskaityti, pasirinkti pristatymo būdą ir paprastai grąžinti prekę.

Prie geresnės apsipirkimo patirties prisideda paprastesni elektroniniai ir momentiniai mokėjimai, išplėtotas paštomatų tinklas, greitesnis pristatymas. Šie sprendimai mažina pirkimo barjerus ir skatina gyventojus internetu pirkti vis dažniau. Verslui tai savo ruožtu suteikia galimybę pasiekti platesnę auditoriją ir nebūti priklausomam vien nuo fizinės parduotuvės vietos.

Todėl mažėjantį elektroninių parduotuvių skaičių vertinčiau kaip besikeičiančios, konkurencingesnės rinkos ženklą, o ne kaip jos traukimosi įrodymą. Verslai ieško efektyvesnių veiklos modelių, stiprina savo pozicijas, o vartotojai tikisi vis patogesnės apsipirkimo patirties. Galiausiai svarbiausia ne tai, kiek elektroninių parduotuvių veikia, o kokią vertę jos sukuria ir kaip gerai atliepia pirkėjų poreikius. Lietuvos el. prekyba turi tvirtą pagrindą toliau augti – tiek dėl aktyvių vartotojų, tiek dėl verslų, kurie vis drąsiau renkasi skaitmeninę prekybą. 

Tekste minimą reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2026 m. liepos mėn. pabaigoje „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Spinter“. Tyrimo metu buvo apklausta 1017 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją