Kai atliekos tampa kuru ir trąšomis: kaip žiedinė ekonomika veikia Lietuvos ūkyje

Ar tvarumas gali padėti ūkiui ne tik mažinti poveikį aplinkai, bet ir sutaupyti? Panevėžio rajone veikiančios žemės ūkio bendrovės „Šilagalis“ skaičiavimai rodo, kad taip. Šalimais veikianti biometano jėgainė aprūpina kuru dalį ūkio transporto bei leidžia reikšmingai sumažinti perkamų mineralinių trąšų poreikį ir taip sutaupyti apie 200 eurų vienam hektarui.

Kaip toks žiedinės ekonomikos ciklas atrodo realiame Lietuvos ūkyje, „Šilagalio“ atstovai parodė „Agro reido“ laidoje, kurioje kartu su „Swedbank“ ekspertais kalbėta apie efektyvesnį išteklių naudojimą ir ūkių galimybes mažinti sąnaudas.

„Šilagalio“ ūkyje dirbama apie 2 tūkst. hektarų žemės, auginami kviečiai, rapsai ir kukurūzai. Čia jau maždaug dešimtmetį taikoma bearimė žemdirbystė – žemė prieš sėją nėra suariama plūgu, o jai paruošti taikomi mažiau intensyvūs dirbimo būdai. Tai leidžia rečiau važiuoti per laukus, taupyti kurą ir mažinti dirvožemio suspaudimą.

Tačiau bene ryškiausias žiedinės ekonomikos pavyzdys – šalia ūkio veikianti biometano jėgainė. Į ją atkeliauja visoje Lietuvoje surinktos ir apdorotos maisto atliekos ir iš gretimų ūkių galvijų mėšlas.. Iš jų fermentacijos metu gaunamos biodujos, kurios išvalomos iki biometano ir perduodamos į ESO skirstomąjį dujų tinklą. Jėgainės pajėgumas siekia apie 500 kub. metrų išvalyto biometano per valandą, o per metus gali pagaminti apie 4,4-5 mln. kub. metrų biometano. Tokio kiekio pakaktų keliems tūkstančiams namų ūkių aprūpinti visus metus.

„Gaunasi visa žiedinė ekonomika. Transportas, kurį naudojame, yra CNG, biometanu varomas. Tai realiai pasigaminame, užsipilame ir važiuojame savo pačių kuru“, – „Agro reido“ laidoje pasakoja „Šilagalio“ atstovas Linas Stankūnas.

Kas lieka pagaminus biometaną?

Tuo ciklas nesibaigia. Po fermentacijos lieka digestatu vadinama masė – paprastai tariant, perdirbta organinė medžiaga, kurią galima panaudoti laukams tręšti. „Šilagalyje“ ji atskiriama į skystą ir tirštą frakcijas, o abi vėliau keliauja į laukus.

„Po viso nudujinimo proceso pasiimame likusį šalutinį produktą, vadinamą digestatu. Jis yra tiek skysto pavidalo, tiek atseparuotas, tiršto pavidalo – maždaug kaip galvijų mėšlas. Tai labai gera dirvožemio gerinimo priemonė, kurią naudojame laukams tręšti“, – aiškina L. Stankūnas.

Per metus jėgainėje susidaro apie 50 tūkst. tonų skysto digestato, kuriuo patręšiama apie 1,5 tūkst. hektarų bendrovės laukų. Taip galima sumažinti perkamų mineralinių trąšų poreikį.

„Pagal dabartines trąšų kainas, jau atmetus visas investicijas į digestato išlaistymo įrangą, skaičiuojame, kad sutaupome grubiai apie 200 eurų vienam hektarui“, – sako ūkininkas.

Jis teigia, kad dėl digestato naudojimo mineralinio azoto poreikį galima sumažinti iki 80–90 proc. įprastai ūkyje naudojamo kiekio. Ilgalaikių išvadų apie poveikį dirvožemiui ūkininkas kol kas negali padaryti – digestatas čia naudojamas tik antrus metus.

Kai efektyvesnis išteklių naudojimas padeda taupyti

Ekonominė tokių sprendimų pusė ūkiui ypač svarbi po sudėtingų pastarųjų metų. „Šilagalio“ atstovas laidoje pasakoja, kad buvo laikotarpių, kai produkcijos savikaina viršijo pardavimo kainą. Rinkos kainų ūkininkas kontroliuoti negali, todėl daugiau dėmesio tenka tam, ką gali keisti pats – sąnaudoms ir veiklos efektyvumui.

„Swedbank“ ekspertai pastebi, kad tvarumas žemės ūkyje vis dažniau susijęs būtent su efektyvesniu išteklių naudojimu.

„Žiediškumas mums yra svarbus, nes jis padeda suderinti aplinkosauginius tikslus su verslo efektyvumu. Tai, kas anksčiau keldavo galvos skausmą arba būdavo papildomas rūpestis, šiandien gali tapti energijos šaltiniu, trąša ar kita naudinga žaliava. Pavyzdžiui, mėšlą, maisto ar žemės ūkio atliekas galima panaudoti biodujoms arba biometanui gaminti, o procese susidariusį digestatą – laukams tręšti ir taip mažinti mineralinių trąšų sunaudojimą. Todėl ūkininkus raginame aktyviau ieškoti žiedinių sprendimų, kurie leistų efektyviau panaudoti turimus išteklius ir apčiuopiamai sumažinti veiklos sąnaudas“, – sako Šarlota Belazaraitė, „Swedbank“ verslo klientų tvarumo srities vadovė.

Pasak jos, efektyvumą ūkiuose gali didinti ir tikslesnė technika, padedanti mažinti trąšų naudojimą ar dirvožemio suspaudimą, bearimės žemdirbystės sprendimai, saulės energetika bei energinio efektyvumo priemonės.

„Swedbank“ yra pagrindinis „Šilagalio“ bankas, per kurį bendrovė vykdo kasdienius atsiskaitymus ir bendradarbiauja veiklos finansavimo klausimais. „Esame labai patenkinti – turime gerą vadybininką, operatyviai susisiekiame, kai reikia, ir kartu sprendžiame įvairius klausimus“, – sako L. Stankūnas.

Visą „Agro reido“ laidą galite peržiūrėti ČIA.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją